Šie pakeitimai paliestų ir Rusijos dujų giganto „Gazprom“ aktyviai Europai peršamą „Nord Stream 2“ projektą, pagal kurį prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti vamzdyno „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padvigubintas, nutiesus dvi papildomas dujotiekio gijas.
Agentūros „Bloomberg“ kalbinti tarptautiniai ekspertai teigė, jog šioms pataisoms įsigaliojus, EK nebereikėtų ES Tarybos mandato deryboms su Rusija dėl „Nord Stream 2“.
Anot ES leidinio „EUObserver“, Briuselio teisininkai pripažįsta, jog EK įgaliojimai nepakankami, kad ji galėtų sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą ir kai kurių ES šalių vardu derėtis su Rusija. 2009 metais patvirtinta ES dujų direktyva, kuri yra Trečiojo energetikos paketo dalis, netaikoma dujotiekiams į ES per jūrą iš trečiųjų šalių.
Dabar tokių dujų jungčių į ES yra penkios: „Nord Stream“ iš Rusijos į per Baltijos jūrą iki Vokietijos, „Greenstream“ iš Libijos per Viduržemio jūrą iki Italijos, „Maghreb Pipeline“ iš Alžyro per Maroką iki Ispanijos, „Medgaz“ taip pat iš Alžyro iki Ispanijos, „Transmed“ iš Alžyro per Tunisą iki Italijos. Šį sąrašą gali papildyti dar du dujotiekiai – „Nord Stream 2“ ir „Galsi“, kuris iš Alžyro per Juodąją jūrą būtų tiesiamas iki Italijos.
„Nord Stream 2“ projektas, kurį „Gazprom“ kartu su Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos ir Nyderlandų energetikos kompanijomis siekia įgyvendinti iki 2019 metų pabaigos, sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo. Šį projektą jos laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. EK ne kartą atvirai reiškė abejones dėl šio projekto suderinamumo su ES energetinio saugumo strategija.
