Tuo metu, pasak EK atstovų, tai buvo veikiau apsikeitimas nuomonėmis, o šio susitikimo rezultatai nereiškia, kad Briuselis šį dujotiekį eksploatuosiančios bendrovės pretenzijas ar norus pripažino pagrįstais, skelbia Vokietijos transliuotojas.
Vienintelis Šveicarijoje registruotos „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.
Europos Parlamentas balandžio mėnesį priėmė, Europos Sąjungos Taryba netrukus patvirtino EK parengtas ES dujų direktyvos pataisas, kurios galios ir „Nord Stream 2“ vamzdynui.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos apima keturis pagrindinius Rusijos planus dėl šio projekto sujaukiančius reikalavimus. Jie yra: magistralinių dujotiekių negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, turi būti sukurta galimybė kitiems tiekėjams naudotis tokiu dujotiekiu, užtikrinti konkurencingi dujų transportavimo tarifai, kuriuos nustatytų ES rinkos reguliuotojas, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.
Kita vertus, Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ gali tekti su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Tačiau problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.
„Deutsche Welle“ duomenimis, „Nord Stream 2 AG“ nusiuntė EK pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui oficialų laišką, kuriuo prašo išimties tvarka šiam vamzdynui netaikyti naujųjų reikalavimų. Laiške teigiama, kad ES Trečiojo energetikos paketo principų pritaikymas „Nord Stream 2“ projektui, pradėtam įgyvendinti gerokai anksčiau nei ES dujų direktyvos pataisos buvo priimtos, prieštarautų Energetikos chartijai – tarptautiniam dokumentui, pasirašytam 1994 metais ir vienijančiam 56 valstybes.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
