15min studijoje vykusioje laidoje vedėjas žurnalistas Gintaras Gimžauskas drauge su ekspertu ieškojo atsakymų apie elektros tiekimo sutartis ir elektros kainos fiksavimą. Šią daugeliui svarbią, tačiau dažnai sudėtingai suprantamą temą paaiškino „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Kuo skiriasi fiksuota ir nefiksuota elektros kaina? Šis klausimas paprastai kyla pirmiausia, kai gyventojai ima svarstyti apie pasirinkimą. Tai pastebi ir ekspertas.
„Tai turbūt vienas pirmųjų klausimų, kurį užduoda ir mūsų klientai. Fiksuota kaina – tai tokia kaina, kuri nepasikeis visą sutarties laikotarpį, kad ir kas atsitiktų: ar kainos biržoje augtų, ar mažėtų – visą laikotarpį klientas už vieną kilovatvalandę mokės sutartą kainą. Nefiksuota elektros kaina – tai tokia kaina, kuri priklauso nuo biržos pokyčių. Dabar dauguma vartotojų turi išmaniuosius skaitiklius, kurie apskaito suvartojimą 15 minučių intervalais, biržos kainos „Nord Pool“ taip pat keičiasi 15 minučių intervalu.
Taigi galutinė mėnesio sąskaita susiformuoja iš vidutinės biržos kainos ir pagal jūsų elektros vartojimą. Iš esmės toks skirtumas ir yra: fiksuota elektros kaina niekada nesikeis, o biržos kaina turbūt kiekvieną mėnesį bus vis kitokia. Tai yra pagrindinis skirtumas, kurį nepriklausomas tiekėjas prisiima sau – kainas ir rizikas, o jeigu pasirenkate nefiksuotą kainą – tam tikra prasme esate patys atsakingi už galutinę mėnesio sąskaitą“, – išsamiai paaiškina „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas M.Kavaliauskas.
Kodėl žmonės apskritai fiksuoja kainas – ar tai labiau saugumo pojūčio siekis, ar reali finansinė nauda? Ekspertas neabejoja, kad tai – susiję dalykai.
„Prasidėjus elektros rinko liberalizacijai, dauguma klientų turėjo neišmaniuosius skaitiklius ir reikėdavo patiems savarankiškai deklaruoti rodmenis. Visi buvo pripratę, kad yra viena kaina, kuri nesikeičia šešis mėnesius. Daug kas ir dabar dar įpratę, kad nesigilinti į tą tai, kokia čia bus tą galutinė sąskaita už suvartotą elektros energiją.
Tačiau energetinė krizė parodė, kad tie klientai, kurie buvo fiksavę kainą iki jos, o tuomet ji buvo itin žema, išlošė labai daug. O tie, kurie nefiksavo, neišvengė didelių kainų šuolių: elektros kaina kartais vidutiniškai būdavo net 30 centų už kilovatvalandę. Tad viskas priklauso nuo to, kiek vartotojas prisiima rizikos ir kiek gali pakeisti suvartojimą“, – sako pašnekovas.
Taigi kas šiandien labiausiai lemia elektros kainų svyravimus – biržos kaina, gamybos kiekiai, geopolitika ar kiti veiksniai?
„Trumpai atsakant – viskas, nes ne vien tik Baltijos regiono ar mūsų šalies gamybiniai pajėgumai lemia, kokios kainos formuojasi. Be abejo, lemia ir tai, kokios kainos formuojasi aplinkiniuose regionuose, su kuriais jungiamės. Tikriausiai pamenate situaciją, kuomet buvo priešiška valstybė pažeidė po vandeniu einantį elektros kabelį su Estija ir Suomija? Tada iš karto pastebėjome labai didelius kainos pokyčius, nes negalėjome importuoti sąlyginai pigios elektros energijos iš kitų šalių. Kainos iškart šoko į viršų <...>.
Tačiau būna ir atvirkščiai, pavyzdžiui, vasarą, ypač dienos metu, stebėjome ir labai mažas ar net minusines elektros kainas, kai gamyba viršijo suvartojimą. Taigi elektros kainos – vienas sunkiausiai prognozuojamų dalykų, o tai lemiančių priežasčių yra išties daug, todėl patiems vartotojams prognozuoti, kas bus ateityje, labai sudėtinga. Išeitis – tai palikti šį rūpestį nepriklausomiems elektros tiekėjams: fiksuoti kainą ir būti ramiems“, – teigia M.Kavaliauskas.
Ar tie, kurie prieš metus ar dvejus fiksavo kainą, šiandien moka daugiau ar mažiau nei tie, kurie pasirinko biržos planus?
„Tie, kas pasirenka biržos planą, gali paveikti savo galutinę sąskaitą, nes biržos kainos keičiasi 15 minučių intervalu, anksčiau jos keisdavosi kas valandą. Tad jeigu vartotojas sugeba pakeisti savo įpročius ir elektros energiją vartoti tada, kada ji yra pigi, o nevartoti tada, kada ji yra brangi, tai rezultatai ir atsispindės sąskaitoje.
O kalbant konkrečiai apie tuos, kurie kainą fiksavo prieš dvejus metus, mūsų duomenimis – aišku, priklausomai nuo fiksuoto termino, jie moka šiek tiek daugiau. Mes jau trečius metus iš eilės – nuo energetinės krizės pabaigos – pastebime nedidelį kainų mažėjimą, tačiau noriu pabrėžti, kad galutinė elektros kaina susideda ne tik iš tiekėjo dalies, bet ir iš valstybės reguliuojamos – ESO dalies, kuri pastaruoju metu tik auga“, – apžvelgia ekspertas.
Visiems kylantis klausimas ir apie sutartis: jei žmogus turi galiojančią sutartį, bet mato geresnį pasiūlymą – ar gali ją nutraukti anksčiau laiko ar geriau laukti, kol sutartis pasibaigs?
Pašnekovas pastebi, kad Lietuva čia – unikali: „Mes kone vieninteliai suteikiame galimybę vartotojams bet kada nutraukti sutartį su elektros tiekėju ar ją pakeisti be jokių baudų ar suteiktų nuolaidų grąžinimo. Jeigu klientas mato, kad jo sutartyje yra didesnė kaina, negu dabar siūloma esamo arba kito tiekėjo, jis gali nutraukti sutartį arba pasirašyti naują, net ir su tuo pačiu tiekėju, ir nuo ateinančio mėnesio mokėti jau mažiau“, – teigia M.Kavaliauskas.
Kur vartotojai gali objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus – ar yra patikimas įrankis? Kaip atsinaujinančios energijos plėtra gali paveikti elektros kainas artimiausiais metais? Kokios prognozuojamos elektros kainos artimiausiam pusmečiui – ar verta dabar fiksuoti, ar dar palaukti?
Šie ir kiti aktualūs klausimai bei pastebėjimai – laidoje, tad kviečiame žiūrėti:
