Pastarieji mėnesiai parodė, kad elektros kainas gali reikšmingai paveikti ne tik oro sąlygos ar vietinė elektros gamyba, bet ir geopolitiniai įvykiai. Todėl verslui vis svarbiau ne bandyti nuspėti rinką, o įvertinti riziką, kurią gali kainuoti sprendimo atidėjimas.
„Verslo klientai neretai atideda sprendimą tikėdamiesi sulaukti palankesnės kainos. Vis dėlto ją veikia daugybė skirtingų veiksnių, todėl laukimas, ypač šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu, gali turėti ir priešingą efektą – kainai pakilus, įmonė ne tik nesutaupo, bet už tą patį elektros kiekį sumoka gerokai daugiau“, – sako „Elektrum Lietuva“ verslo sprendimų vadovas Mantas Masalskis.
Laukimas gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų
„Elektrum Lietuva“ skaičiavimai rodo, kad didelius elektros kiekius vartojančioms įmonėms net ir kelių eurų už megavatvalandę kainos pokytis gali reikšti daug didesnes metines išlaidas.
Pavyzdžiui, įmonė, kuri per metus suvartoja 22 GWh elektros energijos, pavasarį ateinančių pustrečių metų laikotarpiui galėjo fiksuoti kiek daugiau nei 80 Eur/MWh siekiančią kainą su žaliąja energija. Vasarą analogiško pasiūlymo kaina jau viršijo 90 Eur/MWh. Daugiau nei 8 Eur/MWh skirtumas tokiai įmonei reikštų apie 177 tūkst. eurų didesnes metines išlaidas.
Dar didesnį poveikį laukimas gali turėti daugiau elektros suvartojančioms įmonėms. Pavyzdžiui, 53 GWh per metus suvartojančiam verslui, kainai padidėjus maždaug nuo 100 iki beveik 109 Eur/MWh, papildomos metinės išlaidos siektų apie 453 tūkst. eurų.
„Kuo didesnis elektros vartojimas, tuo brangiau gali kainuoti delsimas. Pavyzdžiui, 20 GWh per metus suvartojančiai įmonei kiekvienas 1 Eur/MWh kainos pokytis reiškia apie 20 tūkst. eurų papildomų metinių sąnaudų. Todėl sprendimą dėl kainos fiksavimo verta vertinti remiantis konkrečiais skaičiavimais“, – pažymi M.Masalskis.
Fiksuota kaina – rizikos valdymo priemonė
Pasak M.Masalskio, elektros kainos fiksavimas nėra bandymas atspėti mažiausią rinkos kainą. Tai pirmiausia leidžia tiksliau planuoti sąnaudas, biudžetą ir įvertinti galimą rinkos svyravimų poveikį.
„Laukimas savaime nėra blogas sprendimas, jei įmonė sąmoningai prisiima rinkos riziką ir yra įsivertinusi galimas pasekmes. Problema atsiranda tada, kai sprendimas tiesiog atidedamas neįvertinus, kiek gali kainuoti net ir nedidelis elektros kainos pokytis“, – sako jis.
Anot eksperto, nėra vieno visoms įmonėms tinkamo sprendimo – vienoms labiau tinka fiksuota, kitoms biržos, o dar kitoms mišri kainodara. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų priimamas įvertinus įmonės elektros vartojimo grafiką, finansinį planą, rizikos toleranciją ir galimybę prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Jei įmonei svarbus stabilumas, aiški savikaina ir galimybė tiksliau planuoti pinigų srautus, fiksuota kaina gali tapti būdu sumažinti neapibrėžtumą.
Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?
M.Masalskio teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį didmeninės elektros kainos Lietuvoje buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, todėl išlieka prielaida, kad ir visų metų vidurkis gali būti aukštesnis.
„Nors pavasarį matėme ir mažesnes nei 60 Eur/MWh vidutines mėnesio kainas, artimiausiais mėnesiais tokių lygių tikėtis būtų sudėtinga, nebent sutaptų itin palankios sąlygos – didelė atsinaujinančios energetikos gamyba, mažesnis vartojimas ir sklandūs tarpvalstybiniai elektros srautai“, – sako M.Masalskis.
Pasak jo, antroje metų pusėje, ypač artėjant šildymo sezonui, kainų svyravimai gali išlikti dideli.
„Iš vienos pusės, sparčiai didėjant saulės elektrinių skaičiui, dienomis vis dažniau matome žemas ar net neigiamas kainas, iš kitos pusės, vakarinėmis valandomis, kai saulės generacija sumažėja, o vartojimas yra didelis, kainos gali reikšmingai šokti į viršų. Dėl to ir vidutinė elektros kaina antrąjį šių metų pusmetį daugiausiai priklausys nuo oro sąlygų, vėjo generacijos regioninių perdavimo jungčių prieinamumo ir, aišku, geopolitinio fono“, – prognozuoja M.Masalskis.
