„Lietuvos ir Švedijos jūrinė jungtis bus naudojama dešimtmečius, todėl turime būti tikri, kad technologijos veiks patikimai visą jungties veiklos laiką. „NordBalt“ jungtis yra svarbi visam Baltijos jūros regionui, todėl svarbu, kad pavyko surasti sprendimą, kuris užtikrins sklandų ir patikimą jos darbą“, – pranešime spaudai sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anksčiau Ž.Vaičiūnas BNS yra sakęs, kad jungties movos yra pagrindinė „NordBalt“ gedimų priežastis.
Pasak ministro, Lietuvos elektros vartotojams šie darbai nekainuos, jų išlaidas padengs ABB. Iki kitų metų numatoma atlikti iš naujo suprojektuotų movų bandymus, o tiksli darbų pradžios ir pabaigos data nėra žinoma.
„Litgrid“ teigimu, jūrinės elektros jungtys atsijungia vidutiniškai 10 kartų per metus. Šiemet ji jau buvo atsijungusi mažiausiai 4 kartus, o pernai – apie 15 kartų, tačiau pirmąjį pusmetį jungtis veikė bandomuoju režimu, kai gedimai ir atsijungimai būna dažnesni.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungęs kabelis nutiestas 2015-ųjų pabaigoje. Švedijos pusėje požeminis „NordBalt“ kabelis driekiasi beveik 40 kilometrų, o Lietuvos pusėje – 13 kilometrų.
