Už pagamintą ir į tinklus „pasaugoti“ patiektą elektros energiją gaminantys vartotojai gali atsiskaityti vienu iš keturių būdų. Dauguma saulės elektrinės savininkų renkasi iš trijų variantų – ir visi jie nuo kitų metų brangs.
Lapkričio pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2026 metams 5‒9 proc. padidino tarifus gaminantiems vartotojams už naudojimosi elektros tinklais paslaugas žemos įtampos (ŽĮ) tinkluose.
4 gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdai
- Pirmasis: kaina, mokama už 1 kilovatvalandės (kWh) atgautos elektros energijos.
- Antrasis: kaina, mokama už 1 kilovatą (kW) elektrinės leistinos generuoti galios per mėnesį.
- Trečiasis: kaina, išreikšta elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio.
- Ketvirtasis: kaina, prilyginta pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Domantas Tracevičius 15min teigė, kad gaminančiam vartotojui renkantis atsiskaitymo būdą svarbu įsivertinti kelis dalykus – pirmiausia, savo elektros suvartojimą ir saulės elektrinės gamybos apimtis.
Taip pat reikėtų pasidomėti siūlomais ESO planų tarifais, nepriklausomų elektros energijos tiekėjų abonentiniais mokesčiais ir taikomais tarifais bei atlyginimu už nepanaudotą elektros energiją.
Tad, kuris būdas labiausiai apsimoka? Du ekspertai 15min prašymu paskaičiavo, kokią sumą visais trimis atvejais reikėtų mokėti gaminančiam vartotojui, turinčiam tiek nuosavą, tiek nuotolinę 10 kilovatų galios saulės elektrinę.
