Ankstesnius planus tiesti „South Stream“ atšaką į Italijos šiaurę per Slovėniją „Gazprom“ dabar laiko pernelyg rizikingais.
Šio mėnesio pradžioje Didžiosios Britanijos leidinys „The Daily Telegraph“ pranešė, jog Europos Komisija ketina įšaldyti 50 mlrd. JAV dolerių vertinamą „South Stream“ projektą, kurį laiko „politiškai mirusiu“. Tai esą būtų Briuselio bausmė Maskvai už Krymo aneksiją ir politinių konfliktų Ukrainoje eskalavimą.
2,4 tūkst. kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų pumpuoti dujas į ES, aplenkiant Ukrainą. Iš Rusijos per Juodąją jūrą nutiestas vamzdynas Bulgarijoje skiltų į dvi atšakas. Viena jų būtų tiesiama į Graikiją ir Italijos pietus, o antroji – per Serbiją, Vengriją, Austriją į Italijos šiaurę.
2,4 tūkst. kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų pumpuoti dujas į ES, aplenkiant Ukrainą.
EK praėjusių metų pabaigoje rekomendavo Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ keisti ES teisei prieštaraujančius susitarimus su Europos valstybėmis dėl „South Stream“ teisimo. Tuo tarpu Rusija tvirtina, kad dvišaliai susitarimai dėl dujotiekio yra viršesni nei ES vidaus taisyklės, ir ginčija ES trečiajame energetikos pakete nustatytą draudimą vienai įmonei valdyti ir dujotiekius, ir skirstymo tinklus, kuriuo ES siekia didinti konkurenciją ir sumažinti žemyno priklausomybę nuo Rusijos valstybės valdomos įmonės.
„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.
Šis projektas laikomas varžovu planuojamiems Europos dujotiekiams – „Nabucco West“ ir Transadrijos vamzdynui (TAP) – kuriais tikimasi pumpuoti dujas iš didžiulio Šaz Denizo telkinio Azerbaidžane.
Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.
