Į Stokhomo arbitražą Lietuva kreipėsi 2012 m. pabaigoje. Ieškiniu siekiama padengti 5 mlrd. litų nuostolius vartotojams, kurie atsirado 2004 – 2012 m. „Gazprom“ taikant nesąžiningą dujų kainą Lietuvai. Tai ne pirma tokio pobūdžio pretenzija Rusijos energetinei milžinei, tačiau iki šiol „Gazprom“ visus ginčus baigdavo taikiais susitarimais.
Susitaria visada
„Atsisakyti pretenzijų už nuolaidą, būtų visiški niekai“, - teigė K.Škiudas.
„Lietuvos ieškinys nėra precedentas kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms, tai greičiau precedento pasekmė. Jau buvo visa eilė arbitražinių ginčų tarp „Gazprom“ ir kitų ES šalių ar įmonių. Visos bylos baigėsi taikių susitarimų pasirašymu, kuriame nuolaidas darė tiek viena, tiek kita ginčo pusė“, – 15min sakė „Baltic legal solutions Lietuva“ partneris, advokatas Gytis Kaminskas.
Paklaustas, ar tai nerodo „Gazprom“ silpnumo, advokatas patikino, jog taikus susitarimas bet kokiame teisminiame procese yra efektyviausia ir pigiausia ginčo baigtis. Pasak jo, Lietuvos inicijuotas arbitražinis ginčas yra daugiau strateginis žaidimas, nei konkrečios sumos išieškojimas iš Rusijos bendrovės. „Tai visas kompleksas problemų, kurios atsirado, nes šalys nesikalba ir laiku nesprendžia tų klausimų, kuriuos privalėtų spręsti“, – sakė advokatas.
Milžiniška bauda
 |
| Gytis Kaminskas/„Infolex“ nuotr. |
Iki šiol „Gazprom“ kilusius teisinius ginčus taikiais susitarimais spręsti pavykdavo lengvai, nes arbitražiniai procesai buvo pakankamai sudėtingi ir brangūs šalims. „Procesai dėl žalos atlyginimo yra labai sunkūs. Ir vienai, ir kitai pusei įrodyti kaltę ir nustatyti nuostolius yra sudėtinga. Dažniausiai tokiais atvejais šalys nesiekia atiduoti ginčo svetimoms rankoms, o pačios jį sprendžia“, – paaiškino G.Kaminskas.
Tačiau situacija pasikeitė 2012 m. rugsėjo 4 d. Europos komisijai pradėjus oficialų antimonopolinį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos. Juo siekiama nustatyti, ar Rusijos bendrovė, kuriai tenka 36 proc. Europai tiekiamo dujų kiekio, nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdama antimonopolinius ES įstatymus.
Buvusiam premjerui Andriui Kubiliui energetikos klausimais patarinėjęs Kęstutis Škiudas 15min nurodė, jog ši aplinkybė gali iš esmės pakeisti situaciją: „Vertinant Lietuvos šansus Stokholmo arbitraže svarbus laiko momentas. Nebūčiau tikras, kad pirmiau nebus baigtas Europos komisijos Konkurencijos direktorato tyrimas. Tai labai sustiprintų Lietuvos pozicijas tiek arbitraže, tiek viešojoje erdvėje. Užsienio ekspertų skaičiavimais „Gazprom“ gresia 14 mlrd. dolerių bauda“.
Siūlomi trupiniai
„“Gaprom„ žengia tokį žingsnį, nes mato, kad už metų ar pusantrų baigsis prievarta iš jų pusės“, - sakė K.Masiulis.
Pasak K.Škiudo, būtina suprasti, kad arbitraže Lietuva iš „Gazprom“ siekia gauti ne tik nuolaidą dujoms, bet ir kompensaciją už jau patirtus nuostolius. O tai gali būti gerokai didesnė suma, turint galvoje Lietuvos energetinę perspektyvą. „Kompensacija apima ir buvusį laikotarpį, o kainos nuolaida apimtų tik būsimą. Todėl lyginti ir sakyti, kad atsisakome pretenzijų už nuolaidą, būtų visiški niekai. Kainos nuolaida realiai galiotų metai laiko, kol pradės veikti terminalas. Tada kaina vis tiek bus tokia, kokia bus rinkoje“, – sakė jis.
Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis priminė, kad po metų baigiasi su „Gazprom“ sudaryta dujų tiekimo sutartis. „Nematau jokių pavojų bylinėtis. Ne vienerius metus mokėjome ne rinkos, o politinę kainą. Tai įrodoma palyginus dujų kainas Lietuvoje ir Latvijoje ar Estijoje. Ypač gerai skirtumas matomas mūsų kainas palyginus su tokiomis Vakarų Europos valstybėmis, kaip Vokietija, kuri yra toliau, transportavimas brangesnis, o kaina žymiai mažesnė. „Gaprom“ žengia tokį žingsnį, nes mato, kad už metų ar pusantrų baigsis prievarta iš jų pusės“, - 15min teigė parlamentaras.
Proceso stabdymas pakenktų
 |
| Kęstutis Masiulis/"15min" nuotr. |
Gautame memorandume Lietuvos mainais į 20 proc. nuolaidą prašoma ne atsisakyti ieškinio, o metams sustabdyti teisinius procesus. „Jei sutiktume, atrodytume labai prastai. Iki šiol Lietuva buvo vertinama kaip principinga valstybė. Iš užsienio valstybių girdėjome nuomonę, kad atrodome tikrai solidžiai. Dabar būtų labai kenksminga pasirodyti, kad esame pasimetę ir nesuprantame savo strateginių tikslų. Kartais geriau iškęsti dar pusantrų metų neteisybės, bet neatsisakyti ilgalaikių tikslų“, – sakė K.Masiulis.
Advokato G.Kaminsko nuomone, teisminius procesus šalys sustabdyti turi teisę: „Sunku pasakyti, ar konkrečiai metams pavyktų tai padaryti, tačiau ir teismo, ir arbitražo procesus galima sustabdyti, jeigu tas sustabdymas atitinka abiejų šalių interesus“, nurodė jis.
Rusijos noras laimėti laiko gali būti susijęs su tarptautiniu antimonopoliniu tyrimu. Tikėtina, kad Rusija sieks kompromisinio susitarimo su Europos komisija. Juolab, kad dabartinės Komisijos, kuri ne kartą išreiškė savo tvirtą palaikymą Lietuvai, kadencija eina į pabaigą, o su naująja tartis gali būti lengviau. Tuo pat metu Lietuva, "įšaldžiusi" teisines pretenzijas, parodytų nenuoseklią savo poziciją. Jei vyriausybei visgi pavyktų iš "Gazprom" gauti nuolaidų dujoms, pretenzijos dėl permokėtų 5 mlrd. litų gali būti pamirštos visai. „Bylos stabdymas bet kuriuo atveju būtų Rusijos laimėjimas“, – teigė K.Škiudas.
