„Gazprom“ gali geriau rinktis jau suplanuotus projektus, nes tokia strategija – Europoje orientuotis į galutinius vartotojus – ne visada yra veiksminga, Sankt Peterburge vykstančioje konferencijoje paminėjo Aleksejus Mileris. Jis neatskleidė, kaip galėtų būti pakeistas į galutinius vartotojus orientuotas „Gazprom“ verslas Europoje.
„Šiuo metu atsakymo neturime, tačiau kartu ir negalime teigti, kad ši strategija yra veiksminga“, – pareiškė jis.
„Europos rinka dabar nėra pirkėjo rinka. Taigi, ar mums reikėtų skirti tiek daug dėmesio vertės grandinės – nuo žvalgymo ir gavybos iki galutinio vartotojo – kūrimui?“, – pridūrė A.Mileris.
Gazprom“ gali geriau rinktis jau suplanuotus projektus, nes tokia strategija – Europoje orientuotis į galutinius vartotojus – ne visada yra veiksminga
Siekdamas sujungti Sibiro telkinius su Europos namų ūkiais, „Gazprom“ investavo į visą gamybos grandinę ir plėtojo Europoje prekybos ir rinkodaros veiklą, kad galėtų konkuruoti su vietos mažmeniniais tiekėjais.
Dabar „Gazprom“, kuris ištisus dešimtmečius dujotiekiais tiekė Europai dujas, jaučia spaudimą, nes Europos Sąjunga siekia įvairinti tiekimo šaltinius ir įgyvendinti konkurencijos taisykles, o vartotojai reikalauja mažesnių kainų.
2006 metais „Gazprom“ prekybos padalinys Europoje pradėjo tiekti dujas pramoniniams ir komerciniams vartotojams Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Iki tol koncernas parduodavo dujas Europos komunalinių paslaugų įmonėms, kurios tiekė šį kurą galutiniams vartotojams.
„Gazprom“ nėra linkęs savo ilgalaikio tiekimo sutartyse nuo formulės, pagal kurią dujų kainos susiejamos su naftos kainomis, pereiti prie neatidėliotinų sandorių rinkos kainomis pagrįstos kainodaros. Tuo tarpu neatidėliotinų sandorių rinkos kainos nuo 2008 metų finansų krizės dauguma atvejų buvo mažesnės nei kainos, nustatytos pagal minėtą formulę.
Užuot integravusios pasaulio rinką, suskystintos gamtinės dujos tapo regioninių rinkų konkurencijos pagrindu.
Be „Gazprom“, Europos Sąjunga (ES) taip pat perka gamtines dujas iš Norvegijos ir Šiaurės Afrikos, naudoja Šiaurės jūroje išgaunamas dujas ir perka suskystintas gamtines dujas (SGD).
A.Milerio teigimu, SGD rinkos ir toliau bus regioninės, o SGD dalis bendroje dujų prekybos struktūroje vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu neviršys 30 procentų.
„Užuot integravusios pasaulio rinką, suskystintos gamtinės dujos tapo regioninių rinkų konkurencijos pagrindu“, – pareiškė jis.
Pasaulinės SGD importuotojų grupės – Paryžiuje įsikūrusios lobistinės SGD sektoriaus organizacijos – skaičiavimais, 75 proc. pasaulinės dujų paklausos pernai teko Azijai, 14 proc. – Europai, 9,3 proc. – Šiaurės ir Lotynų Amerikai, o 1,3 proc. – Artimiesiems Rytams. Azijos ir Lotynų Amerikos klientams siūlant mokėti didesnes kainas, SGD importas į Europą pastaruosius dvejus metus mažėjo.
