„Mes turime kontekstą dėl Baltarusijos vyriausybės. Iš esmės jie turi nuspręsti, ką daryti. Europos Sąjungai svarbiausia žiūrėti savo interesų. Tai atvira diskusija“, – BNS pirmadienį Vilniuje sakė G.Oettingeris.
„Man, kaip Europos komisarui, aktualu ir svarbu turėti geriausią kontekstą, kuris susijęs su valstybėmis narėmis, tai reiškia, daugiausia Lenkija, Estija, Lietuva ir Latvija“, – pridūrė EK narys.
Jis tiesiogiai neatsakė, ar Baltarusijoje statoma branduolinė jėgainė gali gauti priėjimą prie ESrinkos:„Tai atviras klausimas. Sprendimas priklauso nuo jų, taip pat tai yra mūsų sprendimas išanalizuoti, koks yra Europos Sąjungos interesas“
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija spalio pabaigoje paragino Baltarusiją nestatyti Astravo atominės elektros (AE), kol pagal Espo konvenciją nėra baigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas. Pasak Lietuvos, AE statybos būtų akivaizdus konvencijos pažeidimas.
Rugpjūčio pabaigoje Baltarusija surengė konsultacijas dėl atominės elektrinės. Šalis teigia, kad veikia pagal Espo konvenciją, o ignoruodama Baltarusijos pasiūlymus Lietuvos pusė pažeidžia geros kaimynystės dvasią. Tuo tarpu Lietuva teigia, jog kol nepateikti pilni atsakymai, jokios konsultacijos negali vykti.
Lietuvos pareigūnai teigia negaunantys atsakymų iš Minsko, kodėl atominei elektrinei pasirinkta Astravo aikštelė, esanti vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Taip pat neatsakyta, kodėl Baltarusija neatlieka seisminių tyrimų, nors XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje toje vietoje buvo užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai.
Lietuva taip pat teigia laukianti atsakymų, kaip bus vykdomi reaktoriaus aušinimo darbai. Elektrinę numatoma aušinti Neries vandeniu, nors pati elektrinės aikštelė yra aukščiau upės ir nutolusi 10 kilometrų – tai didina tikimybę, kad aušinimo sistema gali sutrikti.
Pirmąjį Baltarusijos AE reaktorių planuojama paleisti 2018-aisiais, antrąjį – 2020 metais.
