604 mln. eurų iš šio paramos paketo gyventojus ir įmones pasieks per artimiausius 1,5 metų, t.y. iki 2023 m. pabaigos. Likusioji – iki 2030 m.
„Elektros gaminamės labai mažai – nuo 20 iki 35 proc., ir tai yra mūsų Achilo kulnas. Žaliasis kursas visą mūsų energetiką įpareigoja sukti žaliuoju keliu“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jis teigė, kad ateityje, atsisakius naftos ir dujų, Lietuvoje dominuojančia kuro rūšimi taps elektra. Planuojama, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminama apie 15 TWh energijos per metus, o po 2030 m. šalis netgi taps energetikos eksportuotoja. Šiandien elektros gamyba siekia apie 2,5 TWh.
Valstybė iki 2030 m. planuoja į atsinaujinančią energetiką investuoti 1–1,5 mlrd. eurų, o iš viso, kartu su privataus sektoriaus investicijomis iki to laiko bus investuota 10 mlrd. eurų. „Joks kitas sektorius didesnių investicijų neturės. Transformacija yra milžiniška, prilygsta mastui, kurį turėjome su industrine revoliucija“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
Iki 2025 m. siekiama, kad 50 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos būtų vietinė. Bendroji galia iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 m. turėtų siekti 7 GW – anot ministro, tai apie tris kartus daugiau nei planuota Visagino atominės elektrinės galia.
Tam planuojama per šiuos ir kitus metus skirti 608 mln. eurų, nuo 2024 iki 2030 metų – 368 mln. eurų. Ministro minėta likusi pusė milijardo valstybės suplanuotų investicijų ateis iš kitų fondų.
Daugiausia – 389 mln. eurų – bus skirti gyventojams. Šiomis lėšomis bus galima kompensuoti dalį šilumos siurblių, saulės energijos kaupiklių, automobilių įkrovimo stotelių ir kitų energetikos įrenginių įsigijimo.
„Paraiškos buvo pateikiamos per kelis mėnesius. Paskutinė priemonė, kurią teko didinti ir rasti 50 mln. eurų, buvo saulės elementų įrengimas 14 tūkst. namų ūkių. Poreikis yra milžiniškas“, – kalbėdamas apie saulės modulius optimistiškai kalbėjo D.Kreivys.
Verslui teks 234 mln. eurų, iš jų daugiau nei 170 mln. eurų – iki 2023 m. pabaigos.
Ekonomikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė teigė, kad šios priemonės padės sumažinti energijos sąskaitas ir prisidės prie Žaliojo kurso įgyvendinimo.
Investicijos gyventojams per ateinančius dvejus metus viršys 118 mln. eurų.
„Svarbiausias akcentas tęsiant mūsų pažadą – gaminančių vartotojų ekosistemos plėtra. Investicijos būtų skirtos gyventojams įsigyti saulės elektrinę ant stogo ir iš nutolusio elektros parko“, – sakė energetikos viceministrė. Anot jos, pirmieji kvietimai laukia dar šį mėnesį.
Elektros įkrovos stotelėms įsirengti namuose bus skirta apie 16 mln. eurų. Kol kas ministerijos atstovai negalėjo pasakyti, kokia dalis bus kompensuojama, tačiau D.Kreivys teigė, kad ji bus gerokai didesnė nei 30 proc. Pirmasis kvietimas – šių metų rugsėjo mėnesį.
Trečiasis paramos blokas bus skirtas šilumos katilų atnaujinimui. Planuojama, kad per artimiausius pusantrų metų su valstybės parama bus įrengta 15 tūkst. efektyvių katilų ir šilumos siurblių.
Investicijos, skirtos verslui, turėtų sukurti daugiau nei 200 MW naujų elektros pajėgumų, taip pat kaupimo įrenginių. „Didžiausias dėmesys bus skirtas saulės įrenginių įsigijimui, tada vėjo, o toliau bus atskiras kvietimas energijos kaupimo įrenginiams“, – kalbėjo viceministrė.
Žaliosios energetikos plėtroje dalyvaus ir viešasis sektorius – jo energetiniam efektyvumui planuojama skirti 300,9 mln. eurų iki 2030, iš jų – 218,2 mln. eurų per artimiausius 1,5 metų.
Planuojama, jog bus atnaujinta 42 km šilumos trasų, įrengta daugiau nei 100 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, renovuota 372,6 kv. metrų energetinius nuostolius patiriančiuose viešuosiuose pastatuose.
Dalis lėšų bus skiriama kogeneracinių elektrinių, šilumos ir karšto vandens apskaitos, šilumos gamybos įrenginių modernizavimui ir įrengimui, taip pat privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai.
2022 pirmąjį ketvirtį 64 proc. Lietuvoje pagamintos elektros buvo sukurta iš atsinaujinančių išteklių. Daugiausiai, net 146 proc., išaugo elektros gamyba iš saulės jėgainių, 54 proc. – vėjo.
