Vilniaus meras Artūras Zuokas, vicemeras Jonas Pinskus, kelis Vilniaus tarybos nariai, įmonės „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis kartu užkasė simbolinę kapsulę. Šioje vietoje iki 2016-ųjų metų turi būtų pastatyta jėgainė, kurioje energija bus gaminama deginant atliekas. Investicijos į projektą siekia 70 mln. eurų (240 mln. Lt), per metus jėgainėje bus sudeginama apie 170 tūkst. tonų atliekų, pagaminama 50 MW šilumos.
„Naudosime tik po rūšiavimo likusias atliekas, kurios turi energetinę vertę. Jėgainės galingumas yra paskaičiuotas toks, kad sunaudotume visas atliekas, kurios liks po rūšiavimo fabriko. Atliekos ateis į rūšiavimo įrenginį, bus mechaniškai atrenkamos antrinės žaliavos, po to apdžiovinamos biologiškos skaidžios atliekos ir kas liks – eis į jėgainę“, – teigė „Reenergy“ direktorius R.Petreikis.
Gyventojai, iki šiol gana aktyviai protestuojantys prieš atliekų deginimo ir rūšiavimo įrenginių kaimynystę, anot R.Petreikio, turėtų būti ramūs – jėgainė esą aplinkos neterš. „Tikrai neužteršim oro, nieko blogo nepadarysime. Šitokio tipo jėgainių dūmų valymo sistemoms yra keliami aukščiausi reikalavimai. Nuo 1990 metų reikalavimai labai išaugo tokioms jėgainėms, mes privalome laikytis visų europinių reikalavimų, lietuviškų standartų“, – kalbėjo būsimosios jėgainės statytojas.
Anot A.Zuoko, į gyventojų klausimus dėl šios jėgainės buvo pasiruošta atsakyti, todėl esą kas norėjo, tas juos išgirdo. „Pavyzdys yra Klaipėda, kuri tokią gamyklą pasistatė, nuo šių metų jie tiekia pigesnę šilumą. Klaipėdoje projektas įgyvendintas per nepilnus 4 metus nuo projektavimo pradžios iki leidimų ir statybos. Vilniuje šis projektas pradėtas 2004 metais, tai 9 metai praėjo iki to, kol prasidės statybos“, – kalbėjo meras.
Statybų pabaiga numatyta po dvejų metų. Projektas buvo ne kartą tikslintas, bet galiausiai buvo gautas leidimas jį pradėti. „Teismai pasisakė labai aiškiai, kad pretenzijos nėra pagrįstos. Grįžtant prie šio projekto, tai jo dydis yra gerokai mažesnis negu Klaipėdoje. Čia bus sudeginama per metus 170 tonų – tiek, kiek Vilnius pats ir apskritis sukuria šiukšlių, jos bus paverčiamos energija. Klaipėdoje numatyta deginti 250 tonų per metus. Vadinasi, Vilnius tikrai nepalaiko projekto, kuris galėtų importuoti šiukšles iš kitų valstybių ar kitų regionų ir čia jos būtų deginamos“, – tikino sostinės vadovas.
 |
| 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Jočionių g. iki 2016-ųjų išdygs Energijos iš atliekų jėgainė. |
Nauda, anot mero, labai aiški – 10 proc. turės mažėti šilumos kaina. Be to, Kazokiškių sąvartyne baigiama užpildyti antroji sekcija, tad tuoj reikės plėsti teritoriją, kirsti miškus, derinti leidimus su kitomis savivaldybėmis.
Šilumos kainą A.Zuokas žada sumažinti ir rekonstravus Vilniaus termofikacinė elektrinę (TE-3). Šį projektą savivaldybė tikisi įgyvendinti kartu su bendrove „Lietuvos energija“. Tuomet iš viso šilumos kilovatvalandės kaina galėtų sumažėti maždaug 6 centais ir siektų apie 20 centų už kilovatvalandę, o tokios kainos, pasak A.Zuoko, Vilnius neturėjo nuo 2007-2008 metų.
Atliekų rūšiavimo ir deginimo įrenginių projektavimas ir derinimas Vilniuje taip ilgai užtruko, mero teigimu, dėl interesų grupių – esą kažkas nori pirkti daugiau dujų, mazuto ar pan. „Mes galėjome turėti pigesnę šilumą ir veikiančią gamyklą, pagal mūsų pirminius planus, 2008-2009 metais“, – sakė A.Zuokas.
Atliekų deginimo gamykla yra pirmasis objektas. Kitąmet ketinama pradėti atliekų rūšiavimo įrenginių statybas. Šį konkursą yra laimėjusi bendrovė „Energesman“.
