Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 1d. 10:55

I.Žilienė: Astravo AE elektros boikotui svarbios metodikos tvirtinimas neužtruktų

Inga Žilienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Inga Žilienė

Baltijos šalims derantis dėl Astravo atominės elektrinės elektros boikoto, tam reikalinga nauja trišalė prekybos elektra metodika reguliuotoju lygiu galėtų būti patvirtinta per savaites ar net dienas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė.

„Yra numatyti maksimalūs terminai – iki šešių mėnesių galima vertinti tokią metodiką. Tačiau žinant, kad prekyba vis dėlto turi būti kažkaip reglamentuota ir turi būti nustatyti pralaidumai, tai greičiausiai truktų tikrai trumpiau negu šešis mėnesius. Tai gali būti ir savaitės, ir kelių dienų klausimas. (...) Tai būtų tikrai skubus klausimas“, – BNS sakė Inga Žilienė.

Latvija praėjusią savaitė paskelbė, kad ji sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo jėgainė. Lietuvoje šis Rygos sprendimas vertinamas kaip pažanga derybose ir solidarumo energetikoje pavyzdys.

Pasak I.Žilienės, dabar laukiama bendros politinės deklaracijos, o iš perdavimo sistemų operatorių (PSO) – ir pralaidumų skaičiavimo prekybai su trečiosiomis šalimis metodikos projekto. VERT pirmininkė neatmetė galimybės, kad Latvijoje ir Estijoje gali tekti priimti ir naujus įstatymus.

„Laukiame politinių sprendimų, nes iš tiesų, tiek Latvijos, tiek Estijos atveju gali reikėti ir įstatymų pakeitimų: ir dėl (elektros kilmės – BNS) sertifikatų sistemos, ir dėl importo tarifo taikymo elektros energijai, kuri yra patiekiama iš trečiųjų šalių“, – sakė I.Žilienė.

Lietuva jau turi vadinamąjį „antiastravo“ įstatymą bei kitus sprendimus, skirtus blokuoti Astravo AE elektros patekimą į šalies rinką, bet Latvijoje ir Estijoje tokių įstatymų nėra.

Dabar numatyta, kad, kai tik Astravo AE bus pradėta gaminti elektra, elektros prekyba ties Lietuvos-Baltarusijos pjūviu bus lygi 0 megavatų, o šiuo metu Baltijos šalys su trečiosiomis šalimis elektra prekiauja tik per Lietuvą. Priklausomai nuo trišalių derybų baigties, įmanomi įvairūs sprendimai, kaip Baltijos šalys prekiaus elektra su trečiosiomis šalimis (Rusija, Baltarusija).

„Jeigu politinės deklaracijos nebūtų pasirašyta ir kol nebūtų patvirtinta nauja metodika, įsigaliotų situacija, kad prekyba su trečiosiomis šalimis, išskyrus Kaliningrado sritį, būtų negalima per Latvijos, Estijos, Lietuvos pjūvį“, – komentavo I.Žilienė.

Pasak jos, jeigu trys šalys nesutartų dėl bendros pozicijos ir latviai su estais bandytų kurti atskirą dvišalę metodiką, būtų sunku teisinėmis priemonėmis ją užginčyti, kadangi Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja pralaidumų skaičiavimo prekybai su trečiosiomis šalimis, kitaip tariant, tai yra trijų Baltijos šalių klausimas.

„Jeigu iš tiesų būtų tokia situacija, kad Latvijos, Estijos perdavimo sistemų operatoriai pateikia dvišalę metodiką, – tikiuosi, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius tam prieštarautų, – tačiau teisinės priemonės ir būdai, kaip panaikinti tokią dvišalę metodiką, yra labai riboti“, – sakė VERT pirmininkė.

Savo ruožtu, pasiekus aukščiausio lygio politinį susitarimą, nuo jo ir priklausys, kokiu mastu po to vyktų ir ar apskritai vyktų prekyba elektra tarp Latvijos ir Rusijos.

„Tačiau jeigu politinė deklaracija būtų pasirašyta, tokiu atveju jau turėtumėte žiūrėti, kokios yra nuostatos. Bet kokiu atveju, prekyba būtų negalima ties Lietuvos ir Baltarusijos siena, tačiau greičiausiai prekyba vyktų per Latvijos-Rusijos pjūvį – bet čia jau yra politinės deklaracijos nuostatos, kas ten atsirastų: kokie pralaidumai, sumažinti pralaidumai ar iš viso tų pralaidumų nebūtų suteikiama“, – sako I.Žilienė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

VERT vadovė sako, kad trijų šalių reguliavimo institucijos pasisako ir už jų, ir už operatorių bendradarbiavimą.

„Kaip tik praėjusią savaitę mes aptarėme su Latvijos ir Estijos reguliuotojais būtent prekybos iš trečiųjų šalių klausimą, tai pozicija yra tokia, jog reguliuotojai bet kokiu atveju pritaria, kad būtų koordinuoti sprendimai tarp trijų reguliuotojų ir taip pat skatina ir perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauti bei pateikti trišalę metodiką, kuri įgyvendintų ir „antiastravo“ įstatymo nuostatas“, – sakė I.Žilienė.

Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena. 2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai AST ir „Elering“ pranešė parengę metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.

Lietuvos „Litgrid“ savo ruožtu pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.

Šiemet vasarį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog ministrai artimiausiu metu pasirašys deklaraciją, įtvirtinančią bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo. Tačiau Latvijos vyriausybė deklaracijos nepatvirtino.

Po praėjusios savaitės naujausio Rygos pareiškimo S.Skvernelis teigė, kad artėjama prie politinės deklaracijos, o ji galėtų būti pasirašyta artimiausiu metu. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė BNS, jog dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos tekstą ir kartu patvirtinti trišalę metodiką.

Lietuva ir aktyviausia Astravo atominės elektrinės, statomos vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus, kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų projekte. Savo ruožtu Minskas atmeta kritiką.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu Tik 15min

Aplinka produktyvumui

Video

21:13
29:17
15:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką