Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ignalinos atominei elektrinei trūksta 1,5 mlrd. eurų – ar neteks kabinti spynos?

Ignalinos atominė elektrinė
Jurgitos Lapienytės nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Šaltinis: 15min
12
A A

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ardymas po truputį įsibėgėja ir šiemet tikimasi saugojimui konteineriuose patalpinti bent dešimtadalį panaudoto branduolinio kuro. Tačiau neaišku, kas bus po 2020 m. kai baigsis ES finansavimas. Trūksta 1,5 mlrd. eurų, reikalingų tęsti uždarymo darbus. Jei parama nebus pratęsta, nuo radioaktyvių atliekų gali tekti saugotis ir „spyna“, nerimauja Seimas.

Šiuo metu IAE teritorijoje pastatyta šešerius metus vėlavusi laikinojo panaudoto branduolinio kuro saugykla (B1). 8 konteineriai su panaudotu branduoliniu kuru jau yra pakrauti ir pervežti į saugyklą. Viename konteineryje telpa 91 branduolinio kuro rinklė.

IAE vadovas Darius Janulevičius trečiadienį vykusiame Seimo Energetikos komisijos posėdyje patikino, kad B1 kuro saugyklos karštieji bandymai jau atlikti, ir laukiama VATESI leidimo pramoninei eksploatacijai. Jei leidimas bus gautas birželį, į saugyklą šiemet planuojama patalpinti dar 12 konteinerių su panaudotu kuru. Iš viso prireiks apie 190 tokių konteinerių.

„Kuras iš antrojo reaktoriaus, kuriame jis tebėra, bus iškrautas iki 2019 m., o kuras iš baseinų – 2022 m. Šiaip paprastas kuras bus iškrautas iki 2021 m., o iki 2022 m. truks baseino išvalymas, ten dar yra pažeisto kuro“, – esamą situaciją pristatė D.Janulevičius.

Jis akcentavo, kad kuro pašalinimas iš IAE reikšmingai sumažins veiklos palaikymo išlaidas, kadangi nebereikės palaikyti saugos ir kitų sistemų, kurios dabar turi veikti nuolat ir kainuoja po 1 mln. eurų per mėnesį.

VIDEO: Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė iš vidaus: kodėl iki šiol čia dirba šimtai žmonių?

Tačiau be kuro taip pat teks pasirūpinti ir visos kitomis atliekomis, kurių dalis – radioaktyvios. Šiuo metu baigiama įrengti kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą.

vatesi.lt nuotr./Darius Janulevičius, Ignalinos atominės elektrinės vadovas
vatesi.lt nuotr./Darius Janulevičius, Ignalinos atominės elektrinės vadovas

„Pagrindiniai du infrastruktūros objektai baigti, likę trys – nebaigti“, – teigia D.Janulevičius ir aiškina, kad nepradėta statyba objektų, skirtų mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekoms.

Šiuo metu IAE skelbia, kad nuo uždarymo jau yra utilizavusi 40 tūkst. tonų atliekų, tačiau perspektyvoje – dar šimtai tūkstančių tonų.

Baigiasi pinigai

IAE vadovas tikina, kad po 2020 m. suplanuotiems darbams pritrūks maždaug 1,5 mlrd. eurų, o 1,2 mlrd. eurų turėtų parūpinti ES fondai. Ši suma įvertinta atsižvelgus į infliaciją ir projekto rizikas.

Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Netgi nėra aišku dėl paramos 2018 ir 2019 m. – kasmet sprendimai dėl jau skirto finansavimo priimami iš naujo, tuo tarpu Didžiosios Britanijos pasitraukimas įnešė sumaišties dėl būsimos finansinės perspektyvos.

„Jei negausime finansavimo iš ES, bus sutrikdytas darbų grafikas, ir galutinė eksploatavimo data nusikels į neaiškią datą, neaišku kiek. Tada priežiūros išlaidos dėl ilgesnio laikotarpio išaugs, taip pat ir darbuotojai kainuoja, didelė rizika juos prarasti. Taip pat yra rizikos dėl radioaktyvių atliekų pasklidimo – kai kuriuos darbus galime pradėti tik žinodami, kad turime pilną finansavimą iki darbų pabaigos“, – teigia D.Janulevičius.

Jis aiškina, kad reaktoriaus viršutinės dalies atvėrimas įmanomas tik turint užtikrintą finansavimą – neįmanomas reaktoriaus dalinis išardymas ir užkonservavimas.

„Na, ir aišku, jei nebus finansavimo, liūdniausia bus tai, kad reikės peržiūrėti naujai pastatytų radioaktyvių atliekų tvarkymo objektų reikalingumą, tokių kaip B/2/3/4, B25. Iš esmės nebeliktų poreikio jų eksploatuoti – jie pasentų iki pradėjimo eksploatuoti, vyktų tik dalinis kai kurių objektų eksploatavimas. Dėl to statybai panaudotos lėšos būtų nubrauktos“, – tikina D.Janulevičius.

Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Šiuo metu planuojama, kad IAE eksploatacijos nutraukimas bus baigtas 2038 m. – tuomet toje vietovėje liks pieva ir trys galutiniai atliekų saugojimo objektai. IAE skaičiuoja, kad bendri eksploatavimo nutraukimo kaštai, įskaičiavus infliaciją ir rizikas, iš viso sudarys apie 3,2 mlrd. eurų.

Reikia „demonstruoti progresą“

Energetikos ministerijos nuotr./Simonas Šatūnas, energetikos viceministras
Energetikos ministerijos nuotr./Simonas Šatūnas, energetikos viceministras

Energetikos viceministras Simonas Šatūnas skaičiuoja, kad kas metus IAE eksploatavimo nutraukimo darbai pareikalaus apie 100-120 mln. eurų, kasmet ši suma po truputį mažės. Anot jo, Europos Komisijai (EK) Lietuva turi pademonstruoti progresą, kad būtų lengviau derėtis dėl finansavimo ateityje.

„Dabartinėje ES finansinėje perspektyvoje buvo skirti papildomi 450 mln. eurų, jie naudojami, ir naudoti juos galėsime iki 2026 m. EK pinigus suskirsčiusi pamečiui, ir dėl leidimo pinigus naudoti sprendimai priimami einamųjų metų viduryje. Šiemet vasarą tikimės sprendimo dėl 2017 m.“, – sako S.Šatūnas.

Jis baiminasi dėl finansavimo 2019-2020 m., kuomet Didžioji Britanija turėtų palikti ES.

„Turėjome daug konsultacijų su „Brexit“ derybininkų komanda, aiškiai paaiškinome šitų pinigų poreikį, panaudojimą ir teisinį pagrindą. Stojimo į ES 4-ame protokole yra įvardyti žodžiai, kad Lietuva įsipareigoja stabdyti IAE eksploatavimą ir vykdyti eksploatavimo nutraukimą, o ES įsipareigoja tai adekvačiai finansuoti. Tačiau turime suvokti ir gyventi perspektyvoje iki 2038 m. Sunku kalbėti, kokio ilgio bus kitos finansinės perspektyvos, neaišku, kaip jos atrodys po britų pasitraukimo“, – vertina S.Šatūnas.

Anot jo, svarbu jau dabar derėtis dėl galutinės sumos – kiek iš viso reikės IAE eksploatavimo nutraukimui, ir šie skaičiai nuolat keičiasi.

„Turime rodyti kolegoms progresą, aiškią perspektyvą, kaip tuos pinigus ketiname panaudoti. Ką girdime iš EK – turime rodyti gerą progresą, kuris buvo pasiektas ir dabar įgavęs pagreitį. Nežinome, kaip atrodys britų išstojimo derybos – vizija ir perspektyvos turėtų pasimatyti kitų metų pradžioje“, – teigia viceministras.

Anot jo, Briuselis siunčia Lietuvai signalų, kad ilgainiui gali tekti didinti šalies finansinį indėlį – Slovakijoje ir Bulgarijoje kofinansavimo lygis yra didesnis.

Šiuo metu Lietuvos dalis, finansuojant IAE uždarymą, siekia apie 12 proc.

Planas „B“

Atsakymas į klausimą, kas būtų, jei vis tik ES finansavimas išsektų, baugina.

„Galimi tik teoriniai pamąstymai, realiai apie jokį planą B mes net neturėtume kalbėti. Tuomet gal net visą koncepciją reikėtų keisti – neatidėliotiną eksploatavimo nutraukimą keisti į atidėtą. Tam reiktų konservuoti visą objektą ir vien pats konservavimas nemažai kainuotų, taip pat jo išlaikymas, – teigia IAE vadovas. – 50 metų atidėjimo kaštai būtų tokie dideli, kad Lietuvai būtų sunkiai pakeliami, būtų beprotiškai brangiau.“

Vidas Paulikas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas radiacinei saugai, į šmaikštų Energetikos komisijos narių pasiūlymą „pakabinti ant IAE spyną ir bėgti“ atkirto, kad bėgti reiktų labai toli.

Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Sandros Buzaitės/ 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

„Radioaktyvių medžiagų sulaikymo funkcija IAE vis tiek turėtų būti išlaikoma. O IAE tos funkcijos vykdomos per aktyvias sistemas – drenažą, ventiliavimą ir pan. IAE išjungus ir išėjus, radionuklidai pakankamai greitai pasklistų ir užterštų aplinką“, – teigia V.Paulikas.

Jis mini, kad po Fukušimos AE avarijos IAE buvo atlikti streso testai, ir teko įdiegti netgi papildomų saugumo priemonių – įrengti dyzeliniai generatoriai, davikliai, stebintys baseinų vandens lygį bei kiti. Pasak jo, yra sistemų, kurios negali dirbti, jei blokas būtų sustabdytas.

Daug darbų priešakyje – galimi vėlavimai

Tai, kas galiausiai liks iš dabartinės atominės elektrinės, – žalia pieva. Šiuo metu dar tik utilizuojamos neradioaktyvios atliekos. O ir ardyti galima tik tas sistemas, kurios nereikalingos saugai užtikrinti.

„Tikslas – surinkti visas radioaktyvias medžiagas, kiek įmanoma jas dezaktyvuoti, ir kiek įmanoma, sutvarkyti, sumažinti radioaktyvių medžiagų kiekius“, – sako VATESI atstovas. Anot jo, niekas iš IAE teritorijos negali būti išvežta nepatikrinus specialiais radiaciją matuojančiais įrenginiais.

Jis piktinasi, kad ambicingi IAE planai ir grafikai nėra pateisinami – AEI projektai gali vėluoti, kadangi neteikiami dokumentai derinimui VATESI.

Branduolinių atliekų saugykla Ignalinoje
Branduolinių atliekų saugykla Ignalinoje

„Galbūt dėl IAE rangovų abejingumo projektas vėluoja, ir mums nėra teikiami dokumentai, kad galėtume priimti sprendimus. Tais grafikais, kuriais nori IAE, viskas susispraudę į vieną krūvą ir beveik neįmanoma įgyvendinti“, – sako V.Paulikas.

Jis mini, kad ateityje laukia ir sunkumai – dabartinę laikiną radioaktyvių atliekų saugyklą norima paversti ilgalaikiu atliekynu, kuriam taikomi gerokai griežtesni reikalavimai.

„Tam reikės daug investuoti, atlikti inžinerinį vertinimą, ar tai įmanoma. Atliekos jau yra bitume, o tokių technologijų, kaip bitumą išimti, nėra. Dedamos pastangos, kad tokia saugykla būtų paversta į atliekyną, bet tai irgi kainuos“, – sako V.Paulikas.

Nėra kur palaidoti

Net ir tuomet, jei 2038 projektai bus baigti, o IAE pakeis žalia pieva, lieka neišspręsti ateities klausimai – kur galiausiai reikės palaidoti didelio radioaktyvumo atliekas ir kas tą finansuos, kadangi saugyklos – tik laikinas sprendimas.

„Ilgalaikis saugojimas, giluminis saugojimas – tai tolimas klausimas, bet atsakymas jau dabar turi būt aiškus: ar tuos pinigus turime pradėti kaupti, ar tikimės gauti ES adekvačią pagalbą ir giluminiam saugojimui“, – svarstė Energetikos komiteto pirmininkas Virgilijus Poderys.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką