„Šią naftą vadinti sunkia yra priežastis. Tam, kad ją rastume, Italijos inžinieriai Barenco jūroje turėjo padaryti tyrimų gręžinius net ir 400 m. gylyje“, – pasakojo „ENI“ generalinis direktorius ir pridūrė, kad po ledinės jūros dugnu yra daugiau negu 180 mln. barelių naftos.
Praėjusių metų balandį buvo pradėti naftos paieškos darbai visai netoli Šiaurės ašigalio.
Tam, kad veiktų 22 povandeniniai gręžiniai, Norvegija pratęsė savo elektros tinklą iki naftos rezervuaro, iš kurio tanklaiviai gali gabenti žaliavą į naftos perdirbimo gamyklas visoje Šiaurės Europoje.
„Goliat“ naftos telkinys Barenco jūroje yra labiausiai nutolęs į šiaurę visame pasaulyje.
„Goliat“ naftos telkinys Barenco jūroje yra labiausiai nutolęs į šiaurę visame pasaulyje.
„Jeigu šį projektą man pasiūlytų dabar, tikriausiai pasakyčiau „ne“, – sako C. Descalzis.
Jo teigimu, gavyba šiame telkinyje taps pelninga tik tada, kuomet naftos barelio kaina sieks bent 50 dolerių.
Per dieną telkinyje Barenco jūroje galima bus išgauti iki 100 tūkst. barelių naftos.
Išgauta nafta, o kartu ir projekto įgyvendinimo išlaidomis, siekiančiomis beveik 5,6 mlrd. dolerių, „ENI“ dalysis su valstybine Norvegijos naftos kompanija „Statoil“.
„Goliat“ projektas taip pat yra giriamas žaliųjų dėl to, kad yra pilnai elektrifikuotas ir į atmosferą neišmeta anglies dioksido.
