„Jeigu už milijardus dolerių būtų nutiestas dujotiekis tarp dujų gamintojo ir vartotojo, jūs nepirktumėte dujų niekur kitur, nes neturėtumėte kitos infrastruktūros. Jūs taip pat sumokėjote milžinišką sumą už tą dujotiekį, todėl esate priversti juo naudotis. Taigi, neturite jokio lankstumo. Jūs įstrigote“, – penktadienį internetiniame leidinyje „EurActiv“ paskelbtame interviu sakė A. Hochsteinas.
Jo teigimu, „SGD atėjo ir pakeitė žaidimą“.
Amerikietiškų SGD apskritai daugiau patiekta Europai, Artimiesiems Rytams ir Pietų Amerikai, negu Kinijai, Japonijai ir Pietų Korėjai.
„Jeigu pasistatote SGD terminalą, jūs galite pirkti SGD iš ko tik norite. Jūs galite susitarti dėl kainos“, – paaiškino amerikiečių valdininkas. Tai jis vadina revoliucija dujų rinkoje, kuri įvyko per praėjusius ketverius – penkerius metus.
A.Hochsteinas taip pat pažymėjo, kad vietoj to, kad būtų statomas terminalas pakrantėje, kuris gali kainuoti kelis milijardus dolerių, galima turėti plūduriuojantį dujų saugojimo ir regazifikacijos bloką.
„Jis kainuotų kelis šimtus milijonų dolerių. Šiais metais kompanijos sakys šalims-pirkėjoms: „Mes duosime jums plūduriuojantį bloką nemokamai, jeigu jūs sutiksite iš mūsų pirkti dujų penkerius metus“, – sakė JAV specialusis pasiuntinys.
Jis nesutinka su nuomone, kad dėl to, jog SGD kainos Europoje yra mažesnės, negu Azijoje, didžiausia dalis SGD nukreipiama į Aziją, o Europai amerikiečiai tiekia nedaug dujų.
„Nesutinku. Prekeiviai priima ir parduoda SGD bet kuriame pasaulio taške. Reikia žiūrėti ne tik į kainas. Atstumas ir pervežimo laikas kainuoja nemažus pinigus. Paskaičiuokite, kiek dienų reikia pasiekti Aziją ar Europą“, – sakė A. Hochsteinas.
Jis taip pat patikslino, kad amerikietiškų SGD apskritai daugiau patiekta Europai, Artimiesiems Rytams ir Pietų Amerikai, negu Kinijai, Japonijai ir Pietų Korėjai. Ir jis nemato priežasčių, kodėl Europai nebūtų galima tiekti dar daugiau SGD. Jo teigimu, šis klausimas neturi nieko bendro su kaina.
Specialusis pasiuntinys problemą mato tik tame, kad „Europoje yra daug SGD terminalų, tačiau visi jie yra netinkamose vietose“. Kalbant apie Vidurio ir Rytų Europą, vienas SGD terminalas neseniai atidarytas Lenkijoje, o kitas – Lietuvoje, kuriai JAV padėjo gauti SGD.
„Jie (Lietuva) 100 proc. buvo priklausomi nuo „Gazprom“. Dar iki SGD tekimo pradžios, po sutarties pasirašymo jie jau galėjo peržiūrėti sutartį su „Gazprom“ ir sumažinti dujų kainą 20 – 30 proc.“, – priminė A.Hochsteinas.
Jo teigimu, artimiausiuose planuose yra Graikijai patiekti plūduriuojantį SGD terminalą, kuris bus netoli sienos su Bulgarija, kad būtų galima SGD tiekti ir Rumunijai bei Serbijai. Ir dar vienas plūduriuojantis terminalas turėtų atsirasti prie Kroatijos Krkos salos, iš kurio SGD bus tiekiamos Vengrijai, Slovėnijai ir Ukrainai.
Pasak A.Hochsteino, jeigu šalys sies ateitį su dujotiekiais, tuomet bus neįmanoma visiška nepriklausomybė nuo rusiškų dujų. Beje, jis nemato nieko blogo naudoti rusiškas dujas, tačiau žaidimo taisyklės turėtų būti kitokios.
„Jie (Rusija) turi labai daug dujų, ir nėra jokių priežasčių, kodėl Europos vartotojai negalėtų jų naudoti. Tačiau taip pat nėra jokių priežasčių, kodėl Europos vartotojai negalėtų jų gauti už geriausią kainą, kurią užtikrintų konkurenciją su „Gazprom“, – sakė A.Hochsteinas.
