Šis 5,3 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. litų) vertės projektas buvo atmestas mažiausiu įmanomu balsų skirtumu, o respublikonai nedelsdami pažadėjo patvirtinti tą teisės aktą ateinančių metų pradžioje, kai darbą pradės naujos sudėties Kongresas, kuriame „Didžioji senoji partija“ kontroliuos tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą.
Antradienį įvykęs balsavimas bent jau laikinai išvadavo prezidentą Baracką Obamą nuo naujų politinių rūpesčių, kurių iškiltų, jeigu jis blokuotų siūlomą įstatymą, kaip ne kartą žadėjo per pastarąją savaitę.
Daugelis iš šį projektą palaikiusių 45 respublikonų, taip pat kai kurie iš 14 kartu su jais balsavusių demokratų sakė, jog yra aišku kad „Keystone XL“ sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų ir padidintų Amerikos energetinę nepriklausomybę.
Seniai vilkinamo ir dideles aistras keliančio projekto, kuris tapo pagrindiniu respublikonų energetikos politikos prioritetu, šalininkams pristigo vieno senatoriaus palaikymo iki 60 balsų, reikalingų priimti tą teisės aktą 100 vietų aukštuosiuose Kongreso rūmuose.
Daugelis iš šį projektą palaikiusių 45 respublikonų, taip pat kai kurie iš 14 kartu su jais balsavusių demokratų sakė, jog yra aišku kad „Keystone XL“ sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų ir padidintų Amerikos energetinę nepriklausomybę.
Tuo tarpu kritikai, vadovaujami demokratės senatorės Barbaros Boxer, įnirtingai priešinasi šiai iniciatyvai, baimindamiesi, kad tas projektas padarys didelę žalą aplinkai.
Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas po balsavimo pareiškė: „Senato demokratai dar kartą stojo prieš parengiamąją stadiją įveikusį darbo vietų kūrimo projektą, kuris padėtų tūkstančiams amerikiečių susirasti darbą. Nepaprasta pozicija po rinkimų, per kuriuos Amerikos žmonės pasiuntė aiškią žinią Kongresui – pritarti rimtoms priemonėms.“
„Tačiau susirinkus 114-ojo šaukimo Kongresui, Senatas vėl imsis veiksmų dėl šio svarbaus teisės akto, o aš tikiuosi, kad naujoji respublikonų dauguma imsis svarstyti ir priims „Keystone“ darbo vietų kūrimo įstatymą anksti ateinančiais metais“, – pridūrė jis.
Tą vamzdyną norinti tiesti bendrovė „TransCanada“ laikėsi panašios optimistinės pozicijos.
„Toliau spausime, kad argumentai nugalėtų kliuvinius, sveikas protas – simbolizmą, o tvirtas mokslas – retoriką; kad būtų patvirtintas „Keystone XL“ projektas ir atverta jo nauda Amerikai“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Russas Girlingas.
Neigiamas Senato sprendimas tapo pergale žaliųjų organizacijoms ir jų šalininkams, tarp jų Kalifornijos senatorei B.Boxer, kuri vadovavo tam projektui nepritariantiems demokratams.
B.Boxer perspėja, kad naftos gavyba iš bitumingųjų smėlių neša nuodus ir kančias Amerikos bendruomenėms. Pasisakydama prieš šį balsavimą, ji stovėjo Senato tribūnoje priešais nuotrauką, kurioje buvo matomi veido kaukes dėvintys kinai pilkšvame rūke.
JAV valstybės departamentas, kuris dalyvauja priimant sprendimus dėl „Keystone“, nes šis projektas susijęs su tarptautine jungtimi, sausį paskelbė vertinimo išvadas, kad naftotiekio indėlis į atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nebūtų reikšmingas.
„Prisimenu dienas, kai oras Los Andžele atrodydavo būtent taip, – pabrėžė B.Boxer. – Nenoriu, kad viskas atrodytų, kaip atrodo Kinijoje.“
Po balsavimo senatorė sakė, kad projekto oponentai „gynė tai, kad teisinga – saugodami šeimų sveikatą ir planetos sveikatą“.
Kongreso respublikonai jau seniai spaudžia B.Obamos administraciją uždegti žalią šviesą šiam stambiojo verslo finansuojamam projektui, kurio išplėstinis poveikio aplinkai vertinimas iki šiol nėra baigtas, nors praėjo jau šešeri metai po to, kai buvo pateikti prašymai išduoti leidimus vamzdyno statybai.
Praeitą savaitę naftotiekio projektas lengvai buvo priimtas respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose – kaip jau ne kartą buvo nutikę anksčiau.
Tačiau Kongreso aukštiesiems rūmams sprendžiant daugiausiai aistrų keliantį klausimą nuo respublikonų triuškinamos pergalės anksčiau šį mėnesį vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose, senatorių balsai pasiskirstė 59 prieš 41. „Keystone XL“ šalininkams taip ir nepavyko palenkti į savo pusę paskutinio demokrato, kurio balsas būtų nulėmęs jų pergalę.
„Kongresas neužsiima – ir neturėtų užsiimti – statybos projekto palaikymo arba atmetimo reikalais“, – nepriklausomas senatorius Angusas Kingas kalbėjo apie projektą nutiesti vamzdyną, kuriuo iš Kanados Albertos provincijos į JAV naftos perdirbimo įmonės būtų perpumpuojama po 830 tūkst. barelių naftos per dieną.
„Keystone XL“ projekto pažanga atidžiai stebima Kanadoje, kurios vyriausybės pareigūnai ir „TransCanada“ atstovai teigė, jog toks vamzdynas šaliai duotų didelę ekonominę naudą.
JAV valstybės departamentas, kuris dalyvauja priimant sprendimus dėl „Keystone“, nes šis projektas susijęs su tarptautine jungtimi, sausį paskelbė vertinimo išvadas, kad naftotiekio indėlis į atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nebūtų reikšmingas.
„Keystone XL“ projekto pažanga atidžiai stebima Kanadoje, kurios vyriausybės pareigūnai ir „TransCanada“ atstovai teigė, jog toks vamzdynas šaliai duotų didelę ekonominę naudą.
B.Obama yra sakęs, kad „Keystone“ projektui pritartų tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad su juo susiję anglies dvideginio išmetalai būtų minimalūs.
Kritikai argumentuoja, kad iš bitumingųjų smėlių ir smiltainių išgaunama nafta yra viena nešvariausių pasaulyje.
Tačiau respublikonai atkreipia dėmesį, kad „Keystone“ projektas leistų sukurti 40 tūkst. laikinų darbo vietų statybų sektoriuje. Tuo tarpu Valstybės departamentas pažymi, kad būtų sukurtos tik 35 naujos nuolatinės darbo vietos.
