Dienraščiui „Verslo žinios“jis sakė, jog šiam projektui galima tikėtis iki 70 proc. europinės paramos.
„Maždaug prieš metus „Lietuvos dujos“ kartu su Lenkijos dujų perdavimo bendrove „Gaz-System“ pristatė Lietuvos ir Lenkijos jungties planą, tada lenkų kolegos sakė, kad šiam projektui galima tikėtis gauti 60-70 proc. negrąžintinos ES paramos, ir nuo to laiko, mano žiniomis, šis požiūris nepasikeitė“, – sakė J.Hockertzas.
Tačiau, anot jo, išskaidžius „Lietuvos dujas“, nauja įmonė, kuri užsiims dujų perdavimo veikla, bus nepalyginti mažesnio finansinio pajėgumo, todėl jis siūlo į plėtros programas aktyviai kviesti šiaurės kaimynus.
„Iki šiol mes buvome labai aktyvūs, įgyvendindami infrastruktūros projektus – Lietuvos jungtis su Lenkija ir Latvija, vamzdyną tarp Jurbarko ir Klaipėdos, tačiau po atskyrimo nauja įmonė, kuri užsiims dujų perdavimo veikla, bus nepalyginti mažesnio finansinio pajėgumo“, – sakė J.Hockertzas.
Jeigu Lietuvoje atsiras ir Lietuvos ir Lenkijos jungtis, ir SGD terminalas Klaipėdoje, rinka, pasak J.Hockertzo, dar labiau neteks savo patrauklumo, o Estija ir Latvija negalės pasinaudoti didesnės dujų tiekimo įvairovės galimybėmis.
Vis dėlto kai kurie Lietuvos pareigūnai sako, kad SGD terminalas Klaipėdoje tampa vis labiau patrauklus regione, nes darbai vyksta nebe popieriuje.
