Sekite 15min Google
Kaip rodo platformos „Electricity Maps“ duomenys, 2025 m. Lietuvoje iš viso buvo 180 valandų, kai elektros kaina buvo neigiama, o 2024 m. tokių valandų buvo 186. Ši tendencija tęsiasi ir 2026-aisiais: „Nord Pool“ duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius tokių valandų buvo 66.
„Kai elektros kaina biržoje tampa neigiama, elektrinės operatoriui gali būti nenaudinga tuo metu tiekti elektrą į tinklą. Todėl saulėta diena ir didelė elektros gamyba nebūtinai reiškia, kad elektrinei tai bus finansiškai naudinga. Tai priklauso nuo pasirinkto elektros pardavimo modelio“, – teigia bendrovės „Inion Software“ technologijų vadovas dr. Robertas Janickas.
Ekspertas tęsia, kad jeigu pagaminta elektra parduodama tiesiogiai biržos kaina, įvertinus papildomus mokesčius, tiekti elektrą į tinklą gali neapsimokėti net ir tada, kai biržos kaina dar yra teigiama. Kitokia situacija gali būti, kai elektra parduodama per tiekėją, kuris prisiima balansavimo riziką. Tokiu atveju gamintojui gali būti taikoma ne kiekvieno 15 minučių intervalo biržos kaina, o sutartyje numatyta kita kainodara.
Elektrinė pati reaguoja į kainą
Dabar saulės elektrinių valdymo sistemose galima nustatyti kainos ribą, nuo kurios elektrinės darbas automatiškai keičiamas.
„Pavyzdžiui, operatorius gali nustatyti, kad elektros kainai nukritus žemiau pasirinktos ribos elektrinė būtų stabdoma arba būtų sumažinama į tinklą atiduodama galia.
Elektros kainos gaunamos iš anksto, todėl pagal jas sudaromas elektrinės darbo grafikas. Sistema iš anksto žino, kada ir kaip turi keisti elektrinės darbą, todėl operatoriui nereikia kiekvieną kartą reaguoti rankiniu būdu“, – sako R.Janickas.
Technologijų vadovo teigimu, kainos ribos kiekvienai elektrinei nustatomos individualiai, atsižvelgiant į jos elektros tiekimo sutartį, pasirinktą planą ir taikomus įkainius. Todėl riba, nuo kurios elektros nebeapsimoka tiekti į tinklą, nebūtinai yra 0 Eur/MWh. Įvertinus tinklo mokesčius, kai kuriais atvejais elektros į tinklą gali neapsimokėti tiekti ir esant teigiamai, bet labai mažai biržos kainai.
Tačiau nebūtina visiškai stabdyti elektrinės: jeigu vartotojas pats vartoja pagamintą elektros energiją, galima apriboti tik jos atidavimą į tinklą, o elektrinę palikti gaminti tiek, kiek tuo metu suvartojama vietoje. Kainai nukritus dar žemiau, gamyba gali būti visiškai sustabdoma, jeigu tuo metu elektrą ekonomiškai naudingiau vartoti iš tinklo.
Kai yra kaupiklis, pasirinkimų dar daugiau
Kaip teigia bendrovės „Inion Software“ atstovas, dar daugiau galimybių atsiranda, kai saulės elektrinė veikia kartu su kaupikliu. Kai elektros kaina yra maža arba neigiama, pagamintą energiją galima nukreipti ne į tinklą, o į kaupiklį.
Kaupiklio darbas taip pat gali būti valdomas automatiškai pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Sistema gali valdyti, kada kaupiklį krauti, o kada energiją tiekti į tinklą. Tokiu atveju, užuot ribojus saulės elektrinės gamybą, pagaminta elektra gali būti kaupiama ir panaudojama vėliau.
Kaupiklis gali būti kraunamas ir elektra iš tinklo. Esant pakankamai žemai neigiamai elektros kainai, už elektros vartojimą rinkoje yra mokama.
Todėl vis svarbiau ne tik tai, kiek elektros elektrinė pagamina, bet ir kaip pagaminta energija tuo metu panaudojama: tiekiama į tinklą, suvartojama vietoje ar kaupiama.
„Pavyzdžiui, 10 MW saulės elektrinė, tris valandas vidutiniškai veikianti 80 proc. pajėgumu, per tą laiką pagamintų 24 MWh elektros. Tarkime, biržos kaina tuo metu siektų –20 Eur/MWh. Tada vien pagal biržos kainą elektrinė patirtų 480 Eur nuostolį. Kitaip tariant, už elektros tiekimą į rinką elektrinės operatoriui tektų sumokėti 480 Eur.
Automatiškai sustabdžius gamybą šių išlaidų būtų galima išvengti, o jei elektrinė veikia kartu su kaupikliu, pagamintą energiją galima nukreipti į jį. Realus finansinis rezultatas priklausytų nuo konkrečios elektrinės tiekimo sutarties, elektros persiuntimo ir kitų taikomų mokesčių“, – akcentuoja R.Janickas.
Ekspertas apibendrina, kad kartais ekonomiškai naudingiausias elektrinės sprendimas gali būti ir labai paprastas: laikinai negaminti.
