Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip išgydyti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų?

„Shalke” ir „Olympique” rungtynių akimirka
AFP/„Scanpix“ nuotr. / "Gazprom" Europoje yra visur - net ant seno vokiečių futbolo klubo „Shalke” iš nedidelio Gelzenkircheno miesto marškinėlių puikuojasi Maskvos galios simbolis.
Šaltinis: 15min
0
A A

Politikai ir ekspertai jau seniai kalba apie Europos energetinę priklausomybę nuo rusiškų dujų ir galimus problemos sprendimo būdus. Vis dėlto, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paskatino intensyvesnes diskusijas šiuo klausimu. Georgetowno (JAV) universiteto tyrinėtoja Brenda Shaffer „The Washington Post“ tvirtina, kad Europos priklausomybė nuo dujų iš Rusijos išsivystė pamažu. B.Shaffer atskleidžia, kaip Maskva trukdė senojo žemyno energetinei nepriklausomybei ir koks turėtų būti europiečių atsakas į tai.

Rusija ilgą laiką dėjo milžiniškas pastangas, siekdama sutrukdyti bet kokiai energetinei alternatyvai. Štai 2009 m. Turkmėnistanui pradėjus derybas su ES dėl dujotiekio tiesimo Kaspijos jūros dugnu, Maskva uždarė pro Rusiją einančio turkmėnų dujotiekio atkarpą. Dėl šios priežasties įvykęs sprogimas dujotiekyje laikinai paralyžiavo Turkmėnijos dujų tiekimo sistemą.

Rusija taip pat ėmėsi priemonių sutrukdyti dujoms iš Irano patekti į Europos šalių rinkas. 2006 m. rusų koncernas „Gazprom“ įsigijo iš Irano į Armėniją einantį dujotiekį ir sumažino jo pajėgumus.

Rusija taip pat ėmėsi priemonių sutrukdyti dujoms iš Irano patekti į Europos šalių rinkas. 2006 m. rusų koncernas „Gazprom“ įsigijo iš Irano į Armėniją einantį dujotiekį ir sumažino jo pajėgumus. Dėl to iranietiškos dujos niekada taip ir nepasiekė senojo žemyno vartotojų.

Tais atvejais, kai Maskvai nepavyksta atitolinti naujų žaidėjų atėjimo į Europos rinką, bandoma pakenkti jau pradėtiems projektams.

Azerbaidžano planai tiesti „Pietinį dujų koridorių“, kuriuo dujų srautas būtų nukreiptas į pietines Europos valstybes, kėlė didelį Rusijos valdžios atstovų galvos skausmą. Įgyvendinus šį projektą, dujos būtų tiekiamos iš telkinių ne tik Azerbaidžane, bet ir Irake bei Izraelyje, ir patenkintų Balkanų bei visų Rytų Europos valstybių dujų poreikius. Todėl Rusija bando plėtoti alternatyvų dujotiekio „Pietų srautas“ projektą, kuriuo dujos Juodosios jūros dugnu būtų gabenamos į ES, pirmiausia Bulgariją. Ir tik prieš kelias dienas ES priverstė Bulgariją pristabdyti dujotiekio tiesimo darbus.

Maskva, norėdama sustiprinti kitų šalių priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių, taip pat stengiasi įsigyti kuo didesnę šalyje esančių dujotiekių ir naftotiekių dalį, Tuo atveju jei rusiškas dujas importuojanti šalis nėra pajėgi sumokėti jai pateiktos sąskaitos, koncernas „Gazprom“ mainais perima valstybėje esančių dujotiekių tinklą ir kitą energetikos infrastruktūrą. Taip kaimyninėse valstybėse tik dar labiau sustiprinama Rusijos įtaka.

Naujausias tokio tipo rusų sandėris įvyko prieš pusę metų Armėnijoje. „Gazprom“ tapo vienintele Armėnijos dujų tiekėjo „ArmRosgazprom“ akcininke. Bendrovės vardas pakeistas į „Gazprom Armenia“.

Kokį atsaką turėtų pateikti Europa?

Ilgą laiką juo buvo nuostata liberalizuoti gamtinių dujų ir elektros rinką. Ši politika rėmėsi įmonių privatizacija, energetikos kompanijų atskyrimu ir trumpalaikių tiekimo sutarčių sudarymu. Pradžioje ši politika buvo vykdoma su ES institucijų priežiūra, tačiau ilgainiui pradėta pasitikėti nematoma rinkos ranka.

Vis dėlto, liberali energetikos rinka nėra tinkamiausias priešnuodis Maskvai. Tiek nacionalinės, tiek ES institucijos privalo užimti aktyvesnę poziciją, sprendžiant energetinės priklausomybės problemą.

Vis dėlto, liberali energetikos rinka nėra tinkamiausias priešnuodis Maskvai. Tiek nacionalinės, tiek ES institucijos privalo užimti aktyvesnę poziciją, sprendžiant energetinės priklausomybės problemą.

Rytų Europos valstybės privalo dėti visas pastangas užtikrinant ilgalaikį energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Vašingtonas ir Briuselis turi aiškiai ir nedviprasmiškai pažadėti ES ir NATO valstybėms narėms, kad narystė šiose organizacijose yra ir energetinio saugumo garantas.

Norint garantuoti energetinį saugumą taip pat turi būti skiriamas didžiulis dėmesys dujų tiekimo sutarčių sudarymui. Jų stebėjimas privalo užkirsti kelią bet kokioms Rusijos ar kitų valstybių pastangoms, pasitelkus energetiką daryti politinį spaudimą Europos šalims.

Ne mažiau dėmesio turi būti skirta ir Europos energetikos rinkoje dirbančių įmonių stebėjimui. Privaloma apsaugoti ES strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą nuo Maskvos įtakos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką