Karinis konfliktas gali paveikti Pietų Korėją, Japoniją ir Kiniją, joms būtų sutrikdytas naftos tiekimas. Be to, šiose šalyse perdirbama 65 proc. Azijai skirtos naftos, taigi analitikai mano, kad pasaulinė naftos rinka konflikto metu rimtai nukentėtų. Tokią išvadą paskelbė žinoma Didžiosios Britanijos konsultacijų bendrovė „Wood Mackenzi“, rašo „Forbes“.
Sustotų gamyklos
Diskusijos apie naftos paklausą, jei kiltų branduolinis karas, neturi prasmės – nafta mirusiems nereikalinga, – sako V.Jermakovas.
Pusė Kinijos naftos verslovių patenka į galimo konflikto zoną, jei jis peraugtų į atvirą karą. Kinai turi savo naftos perdirbimo įmones, tačiau bent pusė jų sustotų dėl nutrūkusio žaliavos tiekimo.
„Wood Mackenzie“ duomenimis, beveik 1,5 milijono barelių naftos iš kasdien išgaunamų 3,95 mln. patenka į Šiaurės Kinijoje esančias gamyklas, o tai yra apie 200 kilometrų nuo Šiaurės Korėjos sienos. Konflikto atveju Kinija naftą naudotų savo poreikiams, sako „Wood Mackenzie“ ekspertas Chrisas Gremas.
Japonija ir Pietų Korėja greičiausiai pasielgtų panašiai – naftą naudotų savo poreikiams patenkinti. Be to, Japonija gali paskubinti įjungti daugiau atominių reaktorių, taip kompensuojant naftos importo praradimą.
Bet kokiu atveju, naftos kaina konflikto atveju kiltų, nes tai jau įprasta praktika, sako „Asset Management Club“ vadovas Sergejus Pigarevas.
„Be to, Šiaurės Korėja yra rimta anglių eksportuotoja, 2016 metais eksportas pasiekė 25 milijonus tonų. Jei eksportas būtų nutrauktas, pasaulinėje rinkoje padidėtų poreikis“, – sako jis.
Kiltų SGD poreikis
Dujų rinkoje taip pat tikėtini pokyčiai, augtų suskystintų gamtinių dujų (SGD) poreikis. Toks poreikis atsirastų Japonijai, kuri norėtų didesnio rezervo, jei kiltų galimas konfliktas.
Tuo tarpu Rusija iš konflikto galėtų daugiau uždirbti, nes turėtų daugiau eksportuoti naftos ir dujų, mano analitikai. Tačiau yra manančių, kad jei kiltų branduolinio karo grėsmė, apie poveikį naftos rinkoms prasmės kalbėti nėra. „Diskusijos apie naftos paklausą, jei kiltų branduolinis karas, neturi prasmės – nafta mirusiems nereikalinga“, – sako energetikos politikos ekspertas Vitalijus Jermakovas.
Kol kas naftos rinkos rezervuotai stebi Korėjos krizę, ir didelio poveikio naftos kainai nedaro, pastebi analitikai. Viena priežastis – tik JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių žodiniai grasinimai. Todėl uraganas Harvis naftos kainai ir paklausai turi didesnį poveikį nei abiejų šalių lyderių smarkūs žodžiai.
