Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė sako, kad tai galima sieti su išaugusiu minimaliu atlyginimu ir mieste iki 7,7 proc. sumažėjusiu nedarbu: „Prisidėjo ir tai, kad mieste mažėja gventojų. Matome, kad taip pat mažėja ir prašančiųjų socialinių pašalpų bei maitinimo vaikams.“
Į kompensacijas gali kompensuoti tie gyventojai, kuriems išlaidos šildymui ir šiltam vandeniui sudaro daugiau nei 20 proc. gaunamų pajamų. Pernai trečdalis prašiusiųjų kompensacijos jos negavo, nes pajamos, kaip paaiškėjo, buvo didesnės.
Nors kompensacijos gavėjų mažėja, savivaldybė dėl brangstančio šildymo turi bis plačiau praverti savo aruodą. 2012-aisiais kompensacijoms už šildymą skirta 7,2 mln. Lt, už vandens pašildymą – 1,03 mln. Lt.
Šiais metais kompensuoti nepasiturimai gyvenančių klaipėdiečių patiriamas išlaidas šildymui, reikės beveik 8 mln. Lt. Tikimasi, kad trūkstamus 2 mln. Lt pavyks gauti iš valstybės biudžeto. Vandens pašildymui prireiks apie 1 mln. Lt.
Klaipėdiečiai per vasarą menkai aptirpdė savo įsiskolinimus „Klaipėdos energijai“ – vos kiek daugiau nei 1 mln. Lt. Šilumos vartotojai bendrovei skolingi 19,2 mln. Lt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skola išaugo 8,9 proc. nors pačių skolininkų skaičius sumažėjo 4,6 procento.
Labiausiai skolose skęsta socialinio būsto nuomininkai. Jie „Klaipėdos energijai“ skolingi beveik 2 mln. Lt. Tokias skolas labai sunku išieškoti, nes įsiskolinę socialinio būsto nuomininkai dažniausiai neturi jokio turto ir nedirba.
