Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 3d. 23:27

„Klaipėdos nafta“ ketina steigti laivų degalinių tinklą

„Klaipėdos nafta“
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / „Klaipėdos nafta“

„Klaipėdos nafta“ planuoja tapti Baltijos jūroje kuriamo laivų degalinių tinklo lydere. Pradėjusi dujomis pildyti laivus ar išvežioti jas autovežiais, bendrovė tikisi gerokai padidinti dujų terminalo panaudojimą.

Tam reikėtų visai nedaug –  pastatyti Klaipėdoje nedidelį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą – maždaug tokį kaip Švedijos Nineshamno uoste, kitaip vadinamą dujų skirstymo stotimi, ir įsigyti specialų laivą, kuris skystų dujų į šią stotį atvežtų iš „Independence“.

Tokiems planams iš esmės jau pritarta. Premjero vadovaujama SGD terminalo komisija metų pradžioje nusprendė – „Klaipėdos naftos“ teritorijoje bus pastatyta 5–6  tūkst. kubinių metrų talpos antžeminė dujų saugykla.

Su suskystintųjų dujų rinkos lydere – Vokietijos bendrove „Bomin Linde LNG“ ir Švedijos bendrove „AGA“ pasirašyti bendradarbiavimo ketinimų protokolai.

„Mes norime būti šitame regione pirmieji, lyderiai. Pastačius terminalą, matome didelį potencialą naujiems rinkos žaidėjams skirstyti dujas. Planuojame pastatyti mažą stotelę, kur skirstytume dujas sunkvežimiams, o jie išvežiotų po regioną“, – pasakojo „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Nedidelis suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Nineshamne, netoli Stokholmo, yra pirmasis, pradėjęs Baltijos jūroje tiekti skystas gamtines dujas laivams ir kitiems vartotojams. Veiklą jis pradėjo prieš trejus metus.

Iš terminalo dujos  išvežiojamos autovežiais,  per metus  aptarnaujama iki 300 tūkst. vilkikų. Švedai ir vokiečiai žada padėti sukurti tokiam verslui būtiną infrastruktūrą ir Klaipėdoje. Pirminiais skaičiavimais pastatyti dujų skirstymo stotį „Klaipėdos naftos“ teritorijoje kainuotų apie 15 milijonų eurų.

 „Mūsų nuomone, Klaipėda su „Independence“  terminalu turėtų būti svarbiausias suskystintųjų gamtinių dujų uostas Baltijos jūroje.  Maždaug po 5 metų šios jūros regione galėtų veikti 10–15 mažų terminalų, kurie gautų suskystintas dujas iš Klaipėdos“, – sakė „Bomin Linde LNG“ komercijos direktorius Richard Schroder.

Lietuvoje jau yra bendrovių, kurios užsiima laivų „bunkeriavimu“ – taip vadinama laivų užpildymo kuru paslauga. Tačiau jos laivus pildo įprastu kuru – dyzeliu, mazutu. 

Nuo šių metų Europos Sąjunga griežtina aplinkosaugos reikalavimus  ir taip skatina laivus pereiti prie ekologiškesnio kuro – dujų. Bendrijos planuose – pasiekti, kad iki 2020 m. viešai prieinami užpildymo suskystintosiomis  dujomis rezervuarai būtų visuose Baltijos jūros uostuose. Lietuvai tokie norai padės naudoti daugiau per SGD terminalą gaunamų dujų ir taip atpiginti jo veiklą.   

„Kuo daugiau bus išvystyta šalutinių veiklų, tuo mažesnė terminalo kaštų našta bus vartotojams – toks tikslas ir yra iškeltas. Kai kurios prognozės sako, kad SGD dujų panaudojimas skystame pavidale turi panašų potencialą, kaip ir dujiniame pavidale. Tai yra tos dujos, kurias mes naudojame savo ūkyje.

SGD terminalo kaštai sumažėtų milijonais litų, nauda ūkiui būtų papildomi darbai, o bendrai Lietuva technologiniu požiūriu augtų“,– prognozavo energetikos ministras Rokas Masiulis.

„Klaipėdos nafta“, bendradarbiaudama  su vokiečiais ir švedais, laivų degalinių verslą planuoja pradėti maždaug 2017 m. Pirmoji pastačiusi dujų terminalą bendrovė skuba tapti ir regiono laivų degalinių tinklo lydere. Tikimasi, kad apie trečdalį projekto vertės galėtų finansuoti Europos sąjunga.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką