Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkai šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, kovo mėnesį vidutiniškai išleis 58 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 960 kWh (16 kWh/1 kv. m.) šilumos.
2015-ųjų kovą šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos daugiabučiuose sudarė apie 900 kWh (15 kWh/1 kv. m.). Ši šiluma vidutiniškai kainavo 62 eurus.
Šį vasarį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1020 kWh (17 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 63 eurus.
Šį kovą vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,1 euro ct/kWh, vasarį – 6,2 euro ct/kWh, prieš metus – 6,8 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai.
Naujų daugiabučių šilumai – 22 eurai
Kovo mėnesį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m.).
Čia kainos už šilumą yra mažiausios – apie 22 eurai. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 420 kWh (7 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 26 eurus.
Daugiausia šilumos suvartota butuose, esančiuose senuose ir prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose. Čia šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1560 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 95 eurus. Vasario mėnesį šie butai suvartojo apie 1620 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 100 eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, palyginti su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, palyginti su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šilumininkai atkreipia dėmesį į tai, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, sudarytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose.
Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose.
Apie 112 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, o naujos statybos ir atnaujintuose daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.