Liepą valandinės kainos Baltijos šalyse svyravo nuo žemiausios, 1,41 Eur/MWh, iki rekordiškai aukštos – 2100,08 EUR/MWh.
„Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse liepos mėnesį daugiausia lėmė spartus gamtinių dujų brangimas, ateities mėnesio sandoriams pabrangstant 59 proc. iki vidutiniškai 169,75 Eur/MWh. Tačiau kainų didėjimo tendencija išliko ne tik Baltijos regione, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, kai kur pasiekdama rekordines aukštumas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Praėjusį mėnesį energijos srautai iš Suomijos sumažėjo 8 proc., o srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos padidėjo 17 proc. Elektros kainų skirtumą Estijoje ir Latvijoje bei Lietuvoje ir toliau lėmė Estijos ir Latvijos elektros energijos perdavimo sistemos pajėgumų sumažėjimas dėl atliekamų remonto darbų.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina liepą mažėjo 19 proc. iki 94,02 Eur/MWh.
Lietuvoje augo elektros gamyba, mažėjo vartojimas
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse liepą sudarė 2 064 GWh, t. y. sumažėjo 4 proc. palyginti su šiuo laikotarpiu praėjusiais metais. Lietuvoje buvo suvartota 978 GWh elektros energijos, t. y. 1 proc. mažiau nei praėjusių metų liepą. Latvijoje elektros vartojimas sumažėjo 12 proc. iki 519 GWh, o Estijoje elektros energijos suvartota taip pat 1 proc. mažiau nei praėjusių metų liepą – 567 GWh.
Liepos mėnesį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 132 GWh elektros energijos, t. y. 1 proc. mažiau nei birželį, bet 6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Liepą Lietuvoje pagaminta 360 GWh elektros energijos, t. y. 29 proc. daugiau nei birželio mėnesį. Latvijoje elektros gamyba, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo 27 proc., buvo pagaminta 184 GWh. Estijoje liepą buvo pagaminta 588 GWh elektros energijos, t. y. 4 proc. mažiau nei birželį.
Liepą, palyginti su birželio mėnesio duomenimis, bendras Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo ir siekė 55 proc. Lietuva pasigamino 37 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 35 proc., Estija – 104 proc.
Praėjusį mėnesį Latvenergo hidroelektrinių elektros energijos gamyba, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo 34 proc. ir sudarė 137 GWh. Kaip ir ankstesnį mėnesį, liepą „Latvenergo“ šiluminės elektrinės neveikė dėl didelių gamybos sąnaudų ir rinkos paklausos stokos.
