Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 liepos 16d. 08:05

Lietuva Astravo atominei padėtų už milijonus: ką tai reiškia ir už ką būtų tokia sąskaita

Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Astravo atominė elektrinė
Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį viešėdamas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, pareiškė, kad Lietuva padėtų užtikrinti elektros rezervą, jeigu dėl Astravo atominės elektrinės (AE) veikimo nesklandumų kiltų rizika Baltarusijos ar regiono energetikos sistemai. Šis komentaras daliai politikų ir ekspertų pasirodė prasilenkiantis su Lietuvos pozicija neleisti baltarusiams naudotis Kruonio elektrinės (HAE) rezervu. Ką turėjo omenyje prezidentas ir kas tokiu atveju išrašytų sąskaitą?

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ paaiškino, ką turėjo omenyje šalies vadovas ir kokiu atveju Kruonis būtų pasitelktas užkirsti kelią krizei. Tiesa, tokia paslauga kainuotų milijonus eurų.

Artėjant galimam Astravo AE paleidimui, prezidentas ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Jis inicijuojamas siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, jame bus svarstomas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į elektrinės keliamas grėsmes, praneša prezidentūra.

Kam reikalingas rezervas?

Astravo elektrinės pirmasis reaktorius turėtų visiškai pradėti veikti kitąmet, žada Baltarusijos valdžia, tačiau rezervo šaltinio kaimyninė valstybė iki šiol neturi.

Toks rezervas reikalingas siekiant subalansuoti elektros energijos srautus. Tai reikalinga tais atvejais, kai atominė elektrinė dėl kokių nors priežasčių atsijungia.

Rezervas praverčia ir tada, kai elektros poreikis rinkoje yra mažas, dažniausiai tai būna naktimis. Tokiais atvejais atominė, pagal gerąsias praktikas turinti nuolatos veikti tokiu pačiu pajėgumu, „siunčia“ pagamintą energiją į rezervo šaltinį.

Lietuvoje Kruonio HAE buvo tokiu rezervu, kai šalyje veikė Ignalinos atominė elektrinė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Tuo tarpu Baltarusija tokio rezervo Astravo AE neturi. Ji teigia besistatanti elektrines rezervui užtikrinti, tačiau statybos, lyginant su planuojamu atominės jėgainės paleidimu, vėluoja.

Toks rezervo neturėjimas kelia saugumo iššūkių. Paklaustas, ar Lietuva pati nedaro Astravo AE mažiau saugia, kai neleidžia jai naudoti Kruonio HAE kaip rezervo, prezidentas G.Nausėda pirmadienį atsakė:

„Jeigu dėl „blackout'o“ (visiško elektros sistemos atjungimo – 15min) arba kitų ekstremalių situacijų mes padėtumėme mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba vadinamojo „blackout'o“, tai būtų pateiktos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų.

Tai garantuotų sistemos saugumą, bet už tokią paslaugą ekstremaliomis aplinkybėmis sumokėti tektų labai brangiai“, – Kruonio elektrinėje sakė prezidentas.

Ką prezidentas norėjo pasakyti?

Lietuva 2017 metais įstatyme numatė, kad neleis baltarusiams naudotis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervais.

Lietuvoje jau yra išmontuota sistema, kuri leistų tai daryta automatiškai, aiškina šalies elektros energijos perdavimo operatorius „Litgrid“.

Ši automatika buvo suprojektuota Ignalinos AE reikmėms ir ji buvo paruošta didelių atominės elektrinės blokų atsijungimo atvejų, sukeltų perkrovų tinkluose, likvidavimui. Kitaip tariant, sutrikus Ignalinos jėgainės darbui, ji turėjo automatiškai paleisti Kruonio elektrinę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prezidentas lankėsi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prezidentas lankėsi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

„Išmontavus šią automatiką, nėra net menkiausios galimybės paleisti rezervus Kruonyje esant Astravo AE atsijungimams, todėl Kruonio rezervai savaime nebus teikiami“, – 15min sakė „Litgrid“ sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.

Tiesa, Kruonyje yra ir kita – dažnio valdymo automatika, kitaip vadinama sistemine automatika.

Ji nėra tiesiogiai susijusi su Astravo AE atsijungimu, bet jos tikslas yra valdyti dažnio nuokrypius, kuomet, jam sumažėjus iki kritinio lygio, būtų be išimties aktyvuojamos visos šalyje veikiančių elektrinių dažnio valdymo sistemos.

Pasak G.Radvilos, ši automatika yra privaloma visoms šalies elektrinėms. Tai netgi yra viena iš jų prijungimo prie tinklų sąlyga ir ji susijusi su kritinių situacijų tinkluose valdymu.

Avarijų atvejais, dažniui nukritus iki kritinės ribos, prieš atjungiant elektros energijos vartotojus dėl elektros trūkumo, yra panaudojami rezerviniai pajėgumai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Tiesa, G.Radvila teigia, kad dažnio sumažėjimas iki kritinio lygio BRELL žiede, kuriam priklauso Lietuva, galimas tik atsijungus daugiau kaip 4 tūkst. megavatų generacijos. Tik tuomet sureaguotų Kruonio HAE esanti automatika, kuri priverstų pradėti veikti visas šalies elektrines.

„Mūsų skaičiavimais, Astravo atsijungimas šios automatikos neaktyvuotų. Praktiškai tokia situacija galėtų nutikti tik Rusijoje ir ne BRELL žiede, kuomet atsijungia didelis regionas su pertekline generacija UPS/IPS sistemoje“, – kalbėjo „Litgrid“ atstovas.

Pasak jo, būtent tokiomis aplinkybėmis šalies elektrinėms pradėjus veikti Lietuva jau elgtųsi „mažiausios žalos“ šaliai principu, o už galimai padarytą žalą būtų išrašyta sąskaita.

„Šią sumą prezidentas minėjo vizito Kruonyje metu pirmadienį“, –reziumavo G.Radvila.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų centro atidarymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų centro atidarymas

Kodėl baltarusiai taip nori Kruonio?

Kauno technologijos universiteto Energetikos katedros docentas Juozas Gudzinskas teigia, kad rezervas Astravo AE, kaip ir bet kokiai kitai atominei jėgainei, reikalingas, kad būtų kur dėti naktį pagaminamą energiją.

Pasak jo, nors atominės jėgainės našumą galima reguliuoti, pasaulyje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad tokios elektrinės visada turi veikti vienodu pajėgumu – tik tokiu būdu jos gali dirbti maksimaliai saugiai.

„Palyginimui: kai važiuojate automobiliu ir greičio pedalą spaudžiate vienodai, variklis dirba patikimiau, negu kad nuolat gazuotumėte ir stabdytumėte“, – 15min sakė ekspertas.

„Kai dar dirbo Ignalinos atominė elektrinė, jai labai padėjo tai, kad nakties metu, kai šalyje sumažėja elektros poreikis, likusios energijos perviršis būdavo „siunčiamas“ į Kruonį, kad šis energiją galėtų parezervuoti“, – pasakojo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

„Saugiam elektrinės darbui ilguoju laikotarpiu, sveikiau pačiai atominei, jeigu ji dirba kiek įmanoma pastovesniu režimu. Todėl reikia vietos, kur atiduoti energiją naktį. Tada ir mes naktį ramiau miegotume“, – kalbėjo J.Gudzinskas.

Tiesa, jis svarsto, kad neturėdami Astravo AE rezervo baltarusiai gali svarstyti atvirkščią variantą – naktį lėtinti ne atominės darbą, o kitų šalies elektrinių. Tai suveiktų, jeigu atominės elektrinės galingumas yra toks, kad ji gamina tiek pat, arba mažiau negu šaliai reikia elektros naktį.

Visgi ekspertas teigia nė karto nematęs atvejo, kur tokia praktika būtų taikoma.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

„Litgrid“ teigia, kad atominę elektrinę be rezervo statyti galima, tačiau paleisti veikti – ne, nes būtų neužtikrinamas sistemos patikimumas ir padaryta neigiama žala sinchroninėje zonoje dirbančioms kitų šalių sistemoms (šiuo atveju Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos).

„Visos sistemos veikia N-1 principu. Jis taikomas visose be išimties elektros energetikos sistemose, kuomet esant didžiausiam sistemoje trikdžiui, šiuo atveju Astravo AE, privalo būti numatytos priemonės jam likviduoti. Tam reikalingi laisvi pralaidumai su Rusija ir galios rezervai Baltarusijos elektros energetikos sistemoje“, – teigė „Litgrid“ atstovas G.Radvila.

Normaliai paleisti pirmąjį Astravo reaktorių Baltarusijos pareigūnai planuoja kitąmet.

Lietuva nuo pat elektrinės statybų pradžios yra didžiausia šios jėgainės kritikė. Ji priekaištauja Minskui, kad elektrinė statoma nesaugiai. Baltarusija kritiką atmeta.

Astravo atominė elektrinė statoma per kelias dešimtis kilometrų nuo Lietuvos sienos su Baltarusija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:12
15:32
08:09

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką