Lietuva už 1 tūkst. kubinių metrų rusiškų dujų moka 500 JAV dolerių, o Vokietija – tik 400 JAV dolerių, pareiškė J.Neverovičius interviu portalui „EurActiv“.
Jo teigimu, kaina, kurią Lietuva moka Rusijos gamtinių dujų milžinei „Gazprom“, yra „viena didžiausių, o galbūt ir didžiausia Europos Sąjungoje“.
Suskystintas gamtines dujas (SGD) galima įsigyti pigiau ir Lietuvoje planuojamas statyti SGD terminalas, kuris turėtų pradėti veikti 2014 metų pabaigoje, „iš esmės pakeis“ šalies santykius su „Gazprom“, sako ministras.
Skalūnų dujos jau leido Jungtinėms Valstijoms atsisakyti dujų importo. Šalis jau pertvarko kai kuriuos savo SGD importo terminalus ir pritaiko juos eksportui, o tai gali susilpninti „Gazprom“ pozicijas Europos rinkoje
Skalūnų dujos jau leido Jungtinėms Valstijoms atsisakyti dujų importo. Šalis jau pertvarko kai kuriuos savo SGD importo terminalus ir pritaiko juos eksportui, o tai gali susilpninti „Gazprom“ pozicijas Europos rinkoje, rašo portalas.
Skalūnų dujos parduodamos neatidėliotinų sandorių kainomis, tuo tarpu „Gazprom“ kainos tebėra susietos su naftos kaina ir nustatomos ilgalaikėse sutartyse.
Daug dujų eksportuojanti Norvegija, pavyzdžiui, jau atsisakė šios indeksavimo sistemos ir savo dujas parduoda neatidėliotinų sandorių kainomis. Dėl to 2012 metais Norvegija pirmą kartą atėmė iš Rusijos pagrindinės ES dujų tiekėjos titulą.
„Sakau rusams, kad didelė dujų kaina jiems nėra gerai“, – teigė J.Neverovičius. Anot jo, tokia įmonės politika skatina užsienio klientus ieškoti alternatyvių šaltinių.
Šiuo metu Lietuva yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų. Pasak ministro, SGD terminalas patenkins 20–25 proc. šalies dujų poreikio. Taip pat yra planų statyti didesnį SGD terminalą, kuris tenkintų viso regiono, įskaitant Latviją ir Estiją, poreikius.
Tačiau J.Neverovičius sako, jog sprendimų priėmimo procesas dalyvaujant trims valstybėms juda lėtai ir regioninis SGD projektas „geriausiu atveju būtų užbaigtas 2020 metais“, todėl Lietuva nusprendė pastatyti savo terminalą.
Lietuvos ministras taip pat paminėjo kitus projektus, kaip antai dujų jungtį su Lenkija, jungčių tarp Baltijos šalių gerinimą, dujų saugojimo pajėgumo Latvijoje didinimą ir dujų jungties tarp Estijos ir Suomijos statybą.
Pasak J.Neverovičiaus, Lietuva taip pat rengiasi įgyvendinti nuosavybės atskyrimą savo dujų sektoriuje pagal ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus.
Nuosavybės atskyrimas bus užbaigtas iki kitų metų pabaigos, pareiškė jis. Tuomet Lietuva nepriklausomą perdavimo sistemos operatorių turės ne tik elektros energijos, bet ir dujų sektoriuje.
Kalbėdamas apie skalūnų dujas ministras pažymėjo, jog Lietuva mano, kad ES valstybės narės, jei nori, gali nevaržomos plėtoti šiuos išteklius, laikydamosi aplinkosaugos reikalavimų. Vyriausybė tiesioginių planų plėtoti skalūnų dujas neturi, bet verta žinoti, koks yra šalies skalūnų dujų potencialas, pareiškė J.Neverovičius.
Kalbėdamas apie elektros energijos sektorių, ministras paminėjo įgyvendinamus jungčių su Švedija ir Lenkija projektus.
Lietuvos elektros energijos tinklas vis dar sujungtas su senąja sovietine sistema ir Europos Sąjungoje yra vadinamas „energetine sala“. Savo perdavimo sistemą su ES ENTSO-E sistema Lietuva planuoja sinchronizuoti iki 2016 metų.
Pasak ministro, Lietuva yra 60 proc. priklausoma nuo elektros energijos importo iš kitų šalių. Jo teigimu, atominės elektrinės projektas yra svarstomas.
