„14 dieną baigiasi tų dokumentų pridavimas. Jo mes sustabdyti dabar jau nebegalime ir neturime jokių galimybių. Per keletą dienų, per tris dienas, man atrodo, turi būti apsvarstyta pasiūlymai. Mes siūlome daryti svarstymą Aplinkos komitete, prašant Geologijos tarnybos detaliai išdėstyti, kas bus, ką galės daryti žvalgant, kokios, ar tikrai nėra grėsmių. Nors poveikio aplinkai poveikis aplinkai padarytas, prieš skelbiant tą projektą, kaip mane informavo Geologijos tarnybos direktorius, bet dar sykį reikia tikrai visiems susirinkti, dar sykį išklausyti ir priimti sprendimą“, – LRT televizijai sakė V. Mazuronis.
Pagrįsti skalūnų paieškos ir išgavimo tikslingumą Vyriausybės paprašęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Pasak jo vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino, daliai specialistų kilę abejonių, ar šių dujų išėmimo iš žemės gelmių technologija neužterš gruntinių vandenų, kas šaliai grėstų rimtomis problemomis.
Skalūninių dujų žvalgyba jau vyksta, konkursą jų paieškai ir gavybai pernai paskelbė tuometinė Vyriausybė. Susidomėjimą išreiškė Lenkijos, Amerikos, vietos bendrovės. Teigta, kad skalūnų išteklių Lietuvoje vertė gali siekti apie 100 mlrd. litų; jų kiekio pakaktų 30-50 metų.
Naujasis aplinkos ministras sako, kad netrukus po kitą savaitę pasibaigsiančio konkurso dėl alternatyva „Gazprom“ dujoms galinčių tapti skalūnų Seime bus tariamasi dar kartą.
LRT radijas anksčiau pranešė, jog Lietuvos geologų duomenimis, Lietuvoje potencialūs skalūnų dujų ištekliai sudaro apie 585 mlrd. kubinių metrų, o techniškai išgaunami skalūnų dujų ištekliai galėtų sudaryti apie 10 proc. apskaičiuotų išteklių kiekio.
