Antroje vietoje liko Estija, Latvija – trečia. Lietuvoje iš vėjo buvo pagaminta iš viso 599,99 MWh elektros energijos, o tai 11,6 proc. daugiau nei 2012 m., kai iš vėjo buvo pagaminta 537,67 MWh elektros.
Estijos vėjo jėgainės pagamino 528 MWh elektros energijos, buvo pasiektas 17,9 proc. augimas, lyginant su 2012 m. Latvijoje vėjo jėgainės 2013 m. pagamino 109,57 MWh elektros energijos – 8,1 proc. daugiau negu 2012 m., o bendrai lyginant visose Baltijos šalyse iš vėjo pagamintos elektros energijos kiekį 2012 m. ir 2013 m., buvo pasiektas 13,85 proc. augimas – nuo 1,087 GWh iki 1,238 GWh elektros energijos.
Lietuva taip pat tarp Baltijos šalių pirmavo pagal visų šalies jėgainių parkų vidutinį naudingumo koeficientą. 2013 m. šis rodiklis siekė 27,1 proc. ir pralenkė kitas Baltijos šalis: Latvijoje veikiančių parkų vidutinis naudingumo koeficientas siekė 24 proc., Estijoje – 22,9 proc.
„Lietuvoje esantys vėjo jėgainių parkai dėl palankių gamtinių sąlygų pagamina 10-15 proc. daugiau elektros energijos nei Latvijos ir Estijos parkai. 27,1 proc. – tai vidutinis visų veikiančių jėgainių naudingumo koeficientas. Vėliausiai statytų parkų šis rodiklis siekia per 33 proc., o parkų, kurie bus pradėti statyti šiemet, naudingumas bus per 40 proc.”, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Didžiausia vėjo energetiką plėtojanti bendrovė Baltijos šalyse – estiško kapitalo „Nelja Energia“. Jos jėgainėse 2013 m. buvo pagaminta 40 proc. visos Baltijos šalyse iš vėjo pagamintos elektros energijos.
Pagal dabar Lietuvoje galiojančius teisės aktus prie perdavimo tinklų jungiamų vėjo jėgainių suminė galia gali siekti daugiausiai 500 MW. Šis kiekis 2013 m. aukcionuose buvo išdalintas elektros energijos iš vėjo gamintojams, pasiūliusiems mažiausią supirkimo kainą. S.Pikšrio teigimu, 2014-2016 m. laikotarpiu, įrengiant naujas jėgainės ir jas prijungiant prie tinklų, elektros energijos iš vėjo gamyba toliau augs.
„Palankios gamtinės sąlygos ir technologijų plėtra lemia, kad Lietuvoje bus gaminama vis daugiau elektros energijos iš vėjo, o jos kaina mažės. Tačiau kad būtų užtikrinta sklandi šios energetikos srities plėtra, turi būti padidintas dabartinis 500 MW visų šalies vėjo jėgainių suminės galios limitas“, – sako S.Pikšrys.
Didžiausia vėjo energetiką plėtojanti bendrovė Baltijos šalyse – estiško kapitalo „Nelja Energia“. Jos jėgainėse 2013 m. buvo pagaminta 40 proc. visos Baltijos šalyse iš vėjo pagamintos elektros energijos. Antra pagal šį rodiklį – „Eesti Energia“. Jos vėjo jėgainėse pagaminta 12,4 proc. visos Baltijos šalyse iš vėjo pagamintos elektros.
„Nelja Energia“ jėgainių bendra galia – 222,7 MW, t. y. 35 proc. visų Baltijos šalyse veikiančių vėjo jėgainių galios. „Eesti Energia“ vėjo jėgainių bendra galia sudaro 109,6 MW – 17,3 proc. Baltijos šalyse veikiančių vėjo jėgainių galios.
Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
