Lietuva į GIPL investavo 116 mln. eurų, bendra jo vertė apie 500 mln. Eurų.
„Lietuvos-Lenkijos dujotiekis yra vienas svarbiausių Lietuvos energetikos istorijos projektų, apie kurio atsiradimo būtinybę pirmąkart pradėta kalbėt vos atkūrus nepriklausomybę. Šiandien, augančių geopolitinių įtampų kontekste, jo reikšmė dar didesnė - sako energetikos ministras Dainius Kreivys. - Tai dar vienas Lietuvos energetinio saugumo ir nepriklausomybės garantas, atveriantis kelią Baltijos šalių ir Suomijos rinkų integracijai į bendrą Europos dujų rinką. Daugiau dujų tiekimo šaltinių suteikia mums daugiau lankstumo užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose. GIPL taip pat atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui“.
Šių metų viduryje pradėsiantis veikti dujotiekis atvers kelią į Vakarų Europos dujų rinką ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai bei Suomijai, kurios iki šiol žemyniniu būdu gali įsigyti dujas tik iš Rusijos.
Pirmoji Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklų sujungimo studija atlikta dar 1992-1993 metais, tačiau tik 2008 m. buvo išgryninta nauja dujotiekių jungties koncepcija. 2014 m. GIPL projekto dalis Lietuvos teritorijoje buvo pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Taip pačiais metais Europos Komisija šį projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo, ir skyrė jam 306 mln. eurų paramą. GIPL jungties statybos prasidėjo 2019 m. gruodžio 30 d. ir buvo užbaigtos lygiai po dvejų metų - 2021 m. gruodžio 31 d.
GIPL sujungs Baltijos šalis ir Suomiją per dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ su Europos Sąjungos dujų tinklu, padidins prieigų prie alternatyvių dujų šaltinių skaičių Baltijos regione ir užtikrins dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją. „Sukurdami dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Europos, siekiame užtikrinti svarbiausius vartotojų poreikius – saugumą ir pasirinkimą. Situacija dujų rinkoje pastaruoju metu yra labai nepastovi, todėl alternatyvių energijos perdavimo kelių sukūrimas ir jungčių su Europa plėtra leidžia jaustis tvirčiau ir saugiau. Visų sujungtų šalių dujų rinkų dalyviams GIPL leis užtikrinti efektyvų infrastruktūros išnaudojimą ir, reikalui esant, solidarumo, padedant apsirūpinti energija vieni kitiems, mechanizmo veikimą bei prekybą žaliosiomis dujomis“, – sako dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. Dujotiekio skersmuo – 700 mm. GIPL leis Baltijos
šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
Europos Sąjungos bendrojo intereso projektą „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) įgyvendina abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holowczyce dujų kompresorių soties.
Lietuvos gamtinių dujų rinkos integravimas į regionines rinkas, kaip stipresnės energetikos infrastruktūros dalis, yra numatytas tarp šios Vyriausybės prioritetinių projektų.
