Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 21d. 14:33 , atnaujinta: 2017 birželio 21d. 14:55

Lietuva vėl turi energetikos strategiją: tikslas – nebrangi, sava ir „žalia“ energija

Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Žygimantas Vaičiūnas

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatė atnaujintą nacionalinės energetikos strategiją: joje prioritetas keliamas energijos kainai, kad ji nebūtų didesnė nei regione, vietinei energijos gamybai, o taip pat atsinaujinantiems energijos ištekliams (AEI) bei poveikio aplinkai mažinimui. Branduolinei energetikai vietos nebeliko. Strategiją rudenį turės patvirtinti Seimas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad pasiekimai energetikos sektoriuje leido pasiekti 40 proc. mažesnes šilumos kainas ir 20 proc. mažesnes elektros energijos kainas.

„Turime gerą situaciją ir kainos yra istorinėse žemumose. Tačiau energetikoje išlieka nemažai iššūkių ir reikia numatyti aiškią kryptį, kas turėtų būti daroma. Strategijos esmė – užbaigti strateginius projektus ir taip pat pereiti prie didesnės AEI plėtros ir vidaus gamybos. Kalbant apie iššūkius – didžiausias likęs projektas yra sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“, – sako Ž.Vaičiūnas.

Užsibrėžtas strategijos tikslas – Lietuvos, piliečių ir verslo poreikių užtikrinimas. O įgyvendinimo kryptys – keturios: konkurencingumas, patikimumas, įtakos aplinkai mažinimas bei verslo dalyvavimas siekiant pažangos energetikoje.

Strategijoje nurodoma, kiek vietinės elektros gamybą Lietuvoje bus siekiama didinti: iki 2020 m. numatoma, kad „savos“ pagamintos elektros dalis turėtų sudaryti 30 proc., iki 2030 m. – jau 70 proc., o 2050 metais – 100 proc.

„Kitas iššūkis – klasikinė pigaus elektros importo ir vietinės gamybos užtikrinimo dilema. Šiuo metu turime jungtis, tačiau žvelgiant į perspektyvą ir žvelgiant strategiškai, valstybei riekia turėti pakankamą savą generaciją. Tą dilemą turime spręsti ir sprendimus turime priimti artimiausiu metu“, – sako Ž.Vaičiūnas.

Prioritetas – kad elektra būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Jei 2020 m. atsinaujinanti energetika turėtų sudaryti 30 proc. vartojamos energijos, tai 2030 m. – jau 45 proc., o 2050 m. – 80 proc.

Pasak Ž.Vaičiūno, AEI plėtra pastaruoju metu vyko iš inercijos, ir, nors Lietuva visoje ES yra tarp lyderių, reikia numatyti naują teisinį reguliavimą ir naujas kvotas.

Sieks pigios elektros

Energetikos ministerija konstatuoja, kad išlaidos energijai sudaro reikšmingą pramonės sąnaudų ir namų biudžetų dalį.

Po 2020-ųjų, laikotarpiui iki 2030 m., šalies energetikos sektoriui keliami tikslai užtikrinti ne didesnę kainą nei aplinkinėse valstybėse, taip pat sklandžiai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

„Energijos kainos susiformuos efektyvioje, bendroje su kitomis ES šalimis rinkoje. Šalies energetikos infrastruktūra bus naudojama efektyviai, ir tai leis šios infrastruktūros kainai galutinėje energijos kainoje neviršyti ES šalių vidurkio“, – teigiama strategijoje.

Šių tikslų artimiausiu metu padės siekti Vilniuje ir Kaune statomos naujos atliekų ir biokuro kogeneracinės jėgainės.

Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei naujoje strategijoje numatytas ypatingas vaidmuo – planuojamas penktasis jos blokas turėtų leisti plėtoti naujas vėjo ir saulės elektrines, balansuojant jose pagamintą elektros energiją.

Tačiau branduolinės ambicijos išblėso – net nebeužsimenama apie planus statyti naują branduolinę elektrinę Lietuvoje.

„Aiškiai suprantame ir matome, kad šis klausimas yra politinis ir politiškai yra pasakyta, kad ši Vyriausybė nemato perspektyvų ar galimybių branduolinei energetikai“, – rėžė ministras.

Daugiabučių atnaujinimui – taip pat didelis dėmesys. Nurodoma, kad bus siekiama iki 2020-ųjų atnaujinti ketvirtadalį visų daugiabučių pastatų, o iki 2030-ųjų – jau 50 proc.

Energetikos ministerija neprognozuoja, kad energijos poreikiai Lietuvoje ateityje smarkiai augs. Vertinama, kad 2020-aisiais metais šaliai reikės iki 5,3 milijonų tonų naftos ekvivalento, o iki 2050 m. energijos poreikiai galėtų pasiekti 5,6-6,8 mln. tonų.

AEI – naujos kvotos

Ž.Vaičiūnas minėjo, kad AEI sektoriuje laikas plėtrai.

„Pats laikas galvoti apie naujus tikslus, uždavinius iki 2030 m. – čia turime nemažai ambicijos“, – teigė Ž.Vaičiūnas.

Jis mini, kad jau kalbamasi su Europos Komisija dėl paramos schemų.

„Svarbiausias tikslas – turėti subalansuotą AEI plėtros sistemą. Akivaizdu, kad rinkoje AEI konkuruoti dar negali, todėl reikalinga tam tikra parama. Žinoma, paramos principai turi būti kuo arčiau rinkos“, – sako Ž.Vaičiūnas ir pažymi, kad AEI plėtra nebus remiama vartotojų sąskaita.

Jis mini, kad vėjo energetikai iki 2020-ųjų galėtų būti skiriamos apie 250 MW kvotos, o saulės energetikos apimtis planuojama padvigubinti, šiuo metu įrengti saulės energijos pajėgumai siekia virš 70 MW.

Kaip plėtros šaltinį AEI srityje ministras akcentavo gaminančius vartotojus – jis regi, kad tokių vartotojų 2030 m. bus apie pusę milijono, papildoma gamyba jiems padėtų susimažinti elektros energijos sąnaudas.

„Yra daug erdvės ir galimybių kiekvienam vartotojui prisidėti prie gamybos ir tuo pačiu mažinti sąskaitas už elektros energiją“, – sakė ministras.

Dujos – pereinamasis kuras

Energetikos ministras tikino, kad gamtinių dujų vartojimas turėtų nebekristi ir stabilizuotis ties 21-22 Teravatvalandes trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Dujų vartojimas iki šiol krito dėl biokuro plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje.

„Dujas regime kaip pereinamąjį kurą pereinant prie AEI. Šių sektorių nereikia ir negalima supriešinti. Dujos technologiškai yra pakankamai geras balansavimo šaltinis“, – teigia Ž.Vaičiūnas.

Jis regi, kad dujų jungtis su Lenkija padės sukurti regioninę dujų rinką ir integruoti šalies sistemą į ES. Tačiau šilumos gamintojai ir toliau judės prie biokuro – tikimasi, kad biokuras šiame sektoriuje sudarys 90 proc. gamybos.

„Yra racionalu ir logiška kalbėti apie ilgalaikį dujų tiekimo užtikrinimą konkurencingomis kainomis. O konkurencijos pagrindimas, kaip ir matome iš dvejų su puse metų – tai yra alternatyvus tiekimas per terminalą. SGD tiekimas – ta sritis, kur turime išlaikyti tęstinumą“, – sako Ž.Vaičiūnas.

Anot jo, kuo greičiau reikėtų priimti sprendimus dėl SGD terminalo išpirkimo.

„Vizija yra ta, kad energetikoje 2050 m. turėtų nebelikti iškastinių energijos išteklių – elektros gamybą turėtume 100 proc. iš AEI“, – sako Ž.Vaičiūnas ir mini kad iškastinio kuro dar liks transporto sektoriuje.

Jis regi, kad Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo rodikliai su ES susilygins 2030 m.

Sinchronizavimas – vienas pagrindinių uždavinių

Energetikos ministerija pristatytoje strategijoje nurodė, kad iki 2020 m. sieks integruoti energetikos sistemą į ES, didinti vartojimo efektyvumą, plėsti atsinaujinančią energetiką ir modernizuoti bei optimizuoti esamą infrastruktūrą.

Baltijos šalių siekis veikti vienodu dažniu su Vakarų Europos elektros perdavimo tinklais nurodytas kaip vienas iš pagrindinių uždavinių iki 2020 m. Be to, minimas energijos efektyvumas, AEI plėtra ir elektros bei gamtinių dujų jungtys su Lenkija, Skandinavija, suskystintų gamtinių dujų terminalo išpirkimas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Nacionalinės energetikos strategijos Lietuva neturėjo nuo 2012 m. Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis pernai patvirtino strategijos gaires, tačiau galutinės strategijos nepateikė.

„Čia pateiktas ministerijos siūlymas. Klausimai susiję ir su kitomis ministerijomis, ir Susisiekimo, ir Aplinkos. Iš esmės dabar planuojame viešąsias konsultacijas maždaug porą mėnesių, prašysime per mėnesį pateikti pirmąsias reakcijas, o po to Vyriausybėje planuojame papildytą dokumentą tvirtinti rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, su aiškiu tikslu, kad tai būtų pirmasis darbas Seimo rudens sesijoje“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

Jokio importo iš Baltarusijos

„Dabartinį 70 proc. importą norime pakeisti 70 proc. vidaus gamyba“, – pažymėjo ministras.

Tačiau nauji gamybos pajėgumai turės būti iš AEI, todėl dėl nestabilios gamybos juos reikės balansuoti – tam bus naudojamasi jungtimis su kitomis valstybėmis, kad metų gale importo ir eksporto balansas būtų lygus. Tačiau prekyba su Baltarusija, panašu, gali ir nevykti.

„Rengiame priemonių planą – vizija aiški, kad neplanuojame jokio importo iš Baltarusijos, dėl to, kad ten statoma atominė elektrinė pažeidžiant bent tris tarptautines konvencijas. Tai matome kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl nereikia net kelti tokio klausimo apie importo galimybes“, – pažymėjo Ž.Vaičiūnas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką