Praeityje buvusios nišinė idėja, bendruomenių saulės elektrinės pastaruoju metu tampa vis matomesnės. Prieš kelerius metus Europos Komisija iškėlė tikslą, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent po vieną energijos bendriją. Visoje Europoje jau skaičiuojama per dešimt tūkstančių energetikos bendrijų – nuo nedidelių saulės elektrinių ant bendruomenių centrų ar daugiabučių stogų iki daugiau nei 50 tūkst. narių turinčių ir juos pilnai elektra aprūpinančių kooperatyvų. Nedidelio masto projektai įsitvirtina ir Lietuvoje.
Vienas tokių pavyzdžių – Tauragėje, Aerodromo gatvėje, ant daugiabučio stogo įrengta 34 kW galios saulės elektrinė, veikianti kolektyvinio vartojimo principu. Elektrinės gaminama energija naudojama bendrosioms pastato reikmėms padengti ir pagal gyventojų susitarimą paskirstoma butams, kurių savininkai prisidėjo investicijomis.
Maždaug prieš metus Energetikos ministerija procedūrą įsirengti elektrinę ant daugiabučio stogo supaprastino, tad nebereikia steigti atskiro juridinio asmens – pakanka daugiau kaip pusės butų savininkų pritarimo, o į projektą investavę gyventojai tampa gaminančiais vartotojais.
Pirmųjų energetikos bendrijų steigimą paskatino prieš kelerius metus Lietuvos energetikos agentūros paskelbtos finansinės paramos priemonės tokiems projektams. Viena iš kvietimu pasinaudojusių - įmonė „Solet“, įkūrusi 36 kW galios energetikos bendriją savo darbuotojams.
Pasak įmonės atstovo Tomo Ridiko, daugiausia laiko pareikalavo ne elektrinės įrengimas, o įstatai, sutartys, prijungimo sąlygos ir derinimai – nors buvo pasitelkta teisininkų pagalba, procesas truko beveik dvejus metus. Tačiau išmoktos pamokos leido vėlesnius projektus sutrumpinti iki 6–8 mėnesių.
Šiuo metu įmonė „Solet“ yra įsteigusi keturias energetikos bendrijas, kurios vienija 63 narius. Jų vystomose energetikos bendrijose yra telkiama maždaug po 15–20 narių, o elektrinių galia siekia iki 100 kW. Taip yra dėl praktinių sumetimų: peržengus 100 kW ribą stipriai išauga prijungimo ir kitų techninių paslaugų reikalavimai bei administravimo našta, todėl projektai tampa keblesni ir brangesni.
Energetikos ekspertų vertinimu, plačiau bendruomenių energetikai įsibėgėti padėtų nuosekli, daugiametė finansinė parama. „Šiandien didžiausią potencialą matome daugiabučiuose ir mažesniuose miesteliuose: kai yra vienas prijungimo taškas ir aiškus administravimas, bendruomenės elektrinė tampa logišku žingsniu. Lietuvoje turime neblogas sąlygas, tačiau be pastovaus finansavimo proveržio nebus“, – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Lyginant su daugeliu Europos valstybių, Lietuvoje bendruomenių saulės elektrinės dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau apčiuopiama nauda jau matoma – gaminama žalia elektros energija, sprendimai dėl elektrinės priežiūros priimami pačių gyventojų, o dalis išlaidų, kurios anksčiau būdavo sumokamos tiekėjams, virsta narių sutaupymais. Bendruomenių saulės elektrinės puikiai papildo jau daugiau kaip 165 tūkst. gaminančių vartotojų ekosistemą ir prisideda prie didesnės Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
