Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 05, 12:29

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio atidarymas: G.Nausėda tiki, kad juo galėsime tiekti dujas ir į Ukrainą

Ketvirtadienį iškilmingai atidarytas Lietuvą ir Lenkiją sujungęs GIPL dujotiekis. 500 mln. eurų kainavęs projektas leis užsitikrinti energetinį saugumą, taip pat turėtų atverti Lietuvos SGD terminalui naujas dujų eksporto rinkas.
Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia
Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Jauniūnų dujų kompresorių stotyje susirinko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Latvijos prezidentas Egilis Levitas, taip pat ES energetikos komisarė Kadri Simson.

Jie pradėjo ceremoniją kartu paspausdami žalios spalvos simbolinį mygtuką.

Ceremonijoje kalbėjęs Lietuvos Respublikos prezidentas G.Nausėda sakė, kad karas Ukrainoje dar labiau išryškino energetinės nepriklausomybės svarbą.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia
Lukas Balandis / BNS nuotr./Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia

„Rusija niekada nebuvo ir nėra patikima partnerė“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas ir pridūrė, kad turėdamas šią jungtį visas regionas yra pasirengęs skelbti tą pačią žinią, atsisakant rusiškų energetinių išteklių.

„Jau rytoj per SGD terminalą dujos pasieks Lenkiją. Tai yra geriausias ir stipriausias atsakas į tokius veiksmus, pavyzdžiui, dujų nutraukimą Lenkijai ir Bulgarijai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Prezidentas prisiminė, kad dar prieš šešiolika metų Lenkijos įmonei „PKN Orlen“ nusipirkus tuometinę „Mažeikių naftą“, Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai vamzdžiais. Tuo metu įmonę išgelbėjo Būtingės naftos terminalas, o dabar Lenkiją ir Lietuvą nuo energetinio šantažo turėtų gelbėti naujasis dujotiekis.

„Tikiu, kad dujotiekis bus naudojamas dujų tiekimui į Ukrainą“, – pridūrė prezidentas.

O Lenkijos prezidentas A.Duda kalbėjo, kad naujuoju dujotiekiu Lenkija nusprendė apsaugoti save ateityje. Jis dėkojo ir buvusiam prezidentui, be to, džiaugėsi, kad Lenkija pasistatė SGD terminalą.

„Dujotiekis yra faktas. Tuo momentu, kai Rusija dar kartą bando šantažuoti mus, bet mes turime pasiruošę atsakymą“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzejus Duda
Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzejus Duda

Jis pridūrė, kad dujotiekis „stato, ne taiso“ Lietuvos, Lenkijos ir regiono saugumą. A.Duda teigė besitikintis, kad ir kiti tarptautiniai projektai – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ judės taip pat sėkmingai.

Latvijos prezidentas E.Levitas kalbėjo, kad iš šio dujotiekio daug naudos gaus ir Latvija, Estija ir Suomija.

„Vakarų Europa kurį laiką buvo labai naivi dėl prekybos su Rusija, laikė ją patikima partnere. Mes, Baltijos šalys ir Lenkija, tai žinojome nuo pat pradžių. <...> Rusija naudoja savo prekybą šantažuoti mus“, – sakė prezidentas, pažymėjęs, kad GIPL yra svarbus žingsnis pilno saugumo ir nepriklausomybės link.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia
Lukas Balandis / BNS nuotr./Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia

2020 m. pradžioje pradėtas tiesti ir praėjusių metų pabaigoje užbaigtas dujotiekis jungia Jauniūnų dujų kompresorių stotį (DKS) Širvintų rajone ir Holovčycių DKS Lenkijoje. Dujos gali tekėti abiem kryptimis, tiek iš Lietuvos, tiek į ją.

Projektas kainavo apie 500 mln. eurų, jį bendrai finansavo Lietuva, Lenkija, ES, prie projekto prisidėjo ir Latvijos bei Estijos dujų operatoriai.

Jungtis panaikins Baltijos šalių energetinę izoliaciją

15min kalbinti energetikos ekspertai pažymėjo, kad jungtis naikina Baltijos šalių energetinę izoliaciją ir sujungia jos tinklus su likusia Europa. Taip pat suteikia daugiau galimybių eksportuoti dujas iš Klaipėdos SGD – Lenkijos bendrovė per terminalą jau nusipirko suskystintų dujų krovinį ir per gegužę jį gaus naujuoju dujotiekiu.

„Palyginus su Šiaurės [Baltijos šalių ir Suomijos] rinka, Centrinės Europos dujų rinka yra milžiniška. Lietuvai atsiveria galimybės tapti jos dalimi. O jeigu dar išplėstume – spaudoje aiškiai matyti, ką kalba net ir ukrainiečiai, kurie mano, kad GIPL, esant reikalui, galėtų pasitarnauti ir jiems“, – 15min trečiadienį kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys ir pridūrė, kad taip Lietuvos vaidmuo ir derybinės pozicijos regiono energetikos rinkoje tik sustiprėja.

Projekto pradžia galima laikyti 2009 m., kai Europos Komisija ir aštuonios Baltijos jūros regiono šalys pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą, skirtą panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.

Po ilgų metų procedūrinių veiksmų, konkursų, netgi teisėsaugos tyrimų 2018 m. gegužę „Amber Grid“ su Lenkijos operatoriumi „Gaz-System“ pasirašė dujotiekių sujungimo sutartį. Ja patvirtintas galutinis sprendimas investuoti į projektą.

GIPL dujotiekis abiejose šalyse pradėtas statyti 2020 m. sausį, užbaigtas ir pripildytas dujomis 2021 m. gruodį.

Per artimiausius penkis mėnesius pajėgumai transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintų dujų terminalo sieks 2,4 GWh/h. Pajėgumai transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą bus 2,6 GWh/h.

Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų. Apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką