Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos URM atsakas „Rosatom“: neatsakytų klausimų dėl Kaliningrado AE – daugybė

Kaliningrado AE žala
Kaliningrado AE žala
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sveikina „Rosatom“ pasiryžimą planuojamoje Kaliningrado atominėje elektrinėje taikyti Jungtinių Tautų poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos) nuostatas, tačiau atkreipia dėmesį, kad esminis konvencijos reikalavimas yra įvertinti galimą poveikį aplinkai prieš priimant sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, o ne atvirkščiai.

„Konvencija turėtų būti taikoma nuosekliai, užtikrinant, kad galimas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams bus deramai įvertintas ir į tai bus atsižvelgta įgyvendinant projektą“, – antradienį išplatintame pranešime spauda teigia URM.

Pasak ministerijos, vadovaujantis Espo konvencija, konsultacijos su visuomene ir ekspertais yra prasmingos tik atsakius į  pagrįstus poveikį patirsiančios šalies prašymus.

„Lietuvos pusė iki šiol laukia atsakymų į esminius, su konfidencialia informacija nesusijusius, klausimus dėl Kaliningrado AE projekto vystymo“, – teigiama pranešime spaudai.

Lietuvos URM nurodo nesulaukianti atsakymų, kokie aikštelės parinkimo kriterijai, ar buvo atliktas alternatyvių aikštelių įvertinimas, kaip to reikalauja Espo konvencija. Taip pat neatsakoma, kaip bus užtikrinamas reaktoriaus aušinimas, kuomet aikštelė nuo pasirinkto aušinimo šaltinio – Nemuno – yra nutolusi 10–12 km., kodėl dokumente dėl seisminių tyrimų vadovaujamasi 1983 m. ir 1999 m. duomenimis, kai 2004 metais Kaliningrado srityje įvykęs stipresnis žemės drebėjimas nėra vertinamas.

Be to, URM nurodo nežinanti, kodėl nepateikta informacija apie poveikį Nemuno upės baseino ekosistemai, kodėl nepateikta informacija apie avarinės parengties planus. 

Ministerija nurodo, kad pageidautų sužinoti, kaip ir kuo ekonomiškai bei techniškai, neturint reikiamų elektros jungčių, grindžiamas šis projektas, kada bus atliekami atsparumo testai Kaliningrado AE projektui ir ar planuojama instaliuoti papildomus mažo galingumo reaktorius.

„Tai tik dalis neatsakytų klausimų, kuriuos Lietuvos pusė kelia nuo 2010 m. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos institucijos oficialiai kreipėsi į Rusiją su šiais ir kitais klausimais keliolika kartų, paskutinį kartą 2013 m. liepos 12 d., tačiau atsakymų kol kas nesulaukia. Tarptautinių įsipareigojimų – Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Branduolinės saugos konvencijos ir Espo konvencijos reikalavimų – įgyvendinimas Kaliningrado atominės elektrinės atveju negali būti tik formalus“, – teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuva ragina atsakingas Rusijos institucijas konstruktyviai bendradarbiauti siekiant abiem pusėms svarbaus tikslo – užtikrinti branduolinę saugą regione.

Primename, kad pirmadienį „Rosatom“ Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai išsiuntė oficialų raštą, kuriame teigia, kad informacijos dėl Kaliningrado atominės elektrinės neslepia. Teigiama, kad bendradarbiauti nenori pati Lietuva.

15min.lt turi dokumentą, kuriame Kalinigrado AE statanti Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ atsako į kaltinimus ir prašo bendradarbiauti.

„Ir tik Lietuva tapo vienintele valstybe, kuri vengia dvišalių konsultacijų Baltijos AE PAVA (poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) klausimais, ir skirtingai nei kitose regiono šalyse, šis procesas nebuvo užbaigtas“, – rašoma rašte.

Taip pat teigiama, kad „Rosatom“ į Lietuvą reguliariai siunčia informaciją apie Baltijos AE projektą ir atsako į gaunamus iš Lietuvos klausimus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką