Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 7d. 12:48

Lietuvos verslas norėtų, kad SGD terminalas taptų regioniniu

Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“

Lietuvos verslas norėtų, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas taptų regioniniu, be to, verslas norėtų patikimiau tiekiamos elektros energijos.

Tokius pageidavimai išsakyti sausio pabaigoje vykusiame susitikime su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, pranešė Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

„Vyriausybė į gamtinių dujų sektorių turėtų žiūrėti ne vien tik iš politinės, bet ir iš ūkinės, ekonominės pusės. Akivaizdu, kad energetinė nepriklausomybė yra prioritetinis klausimas. Bet žvelgiant į terminalo išlaikymo kaštus, į tai, kad dujų vartojimas mažėja, valstybei reikia turėti ilgalaikę šio sektoriaus strategiją“, – teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, racionaliausias Lietuvai variantas, sprendžiant terminalo išlaikymo reikalus, būtų paversti šį projektą regioniniu, įtraukiant į jį kaimynines šalis.

Anot LVK, Ž.Vaičiūnas sutinka, kad dujų vartojimas mažėja, tad brangsta išlaikymo kaštai ir ministerija stengiasi terminalą paversti regioniniu. Tačiau, anot ministro, tai yra kompleksinis sprendimas ir greitų rezultatų čia nebus.

LVK taip pat kelia elektros tiekimo kokybės problemą ir nori, kad tiekėjai prisiimtų atsakomybę net ir dėl trumpų elektros įtampos pokyčių.

„Verslo įmonėms itin aktualia problema tampa elektros energijos pertrūkiai. Verslininkai nori, kad elektros energijos tiekėjai užtikrintų aukščiausią tiekiamos elektros energijos kokybę ir prisiimtų įsipareigojimus kompensuoti patiriamus nuostolius net dėl trumpalaikių (iki 1 sekundės) elektros įtampos pokyčių“, – teigė V.Sutkus.

Pasak jo, aukštųjų technologijų srityje dirbantys verslininkai nuolat akcentuoja, kad dirbant su sudėtingomis išmaniosiomis technologijomis, trumpalaikiai elektros įtampos pokyčiai, bangavimai kenkia aukštųjų technologijų gamybos procesams.

„Lietuvoje įsisteigusios Suomijos, Švedijos įmonės pastebi, kad jų netenkina čia tiekiamos elektros energijos kokybė. Nes vienai mikrosekundei dingusi elektra stabdo, pavyzdžiui, mikroplokščių ar mikroprocesorių gamybą, kurią paskui tenka paleisti per naujo. Yra naujos kartos technologijos ir jei mes norime, kad jos ateitų ir į Lietuvą, turi atsirasti operatoriaus atsakomybė, kad elektra būtų tiekiama be pertrūkių“, – pranešime teigė užsienio investuotojams atstovaujantis „Glimstedt“ partneris Mindaugas Jablonskis.

Pasak pranešimo, Ž.Vaičiūnas tikino, kad nors iki šiol dėmesys buvo skiriamas elektros kainai, ateityje bus daugiau dėmesio skiriama elektros tiekimo kokybei.

„Dėmesys tiekiamos elektros energijos kokybei buvo primirštas, nes pirminis tikslas buvo sumažinti elektros kainą, tačiau tai spręstina problema ir artimiausiu metu mes nagrinėsime, kaip būtų galima užtikrinti tiekiamos elektros energijos kokybę, kad verslas dėl to nepatirtų nuostolių“, – pranešime cituojamas Ž.Vaičiūnas.

Energetikos ministras anksčiau BNS teigė, jog Lietuvos derybos su Europos Komisija dėl paramos Klaipėdos SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimui priklausys nuo Latvijos ir Estijos pozicijų. Anot jo, jeigu kitos Baltijos šalys pripažintų, kad Klaipėdos terminalas yra regioninis, tai suteiktų pretekstą gauti paramą laivo išpirkimui. Tuomet atpigtų ir paties laivo išlaikymas Lietuvos dujų vartotojams.

Estijos dujų bendrovės „AS Eesti Gaas“ vadovas Antso Nooto 2016-ųjų gruodžio pabaigoje pareiškė, kad Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pripažinimas regioniniu iškraipytų dujų rinką ir būtų per daug brangus. Anot jo, Baltijos šalyse turi būti vienas didelis SGD terminalas, nes keliems dideliems terminalams nėra vietos. Be to, jis mano, kad ES finansavimo turėtų sulaukti pažangiausias ir efektyviausias projektas, kuris sukuria mažiausią naštą visuomenei. Jo nuomone, regioninis terminalas Estijoje būtų geresnis sprendimas.

Estijos ekonomikos ministerija gruodžio pabaigoje teigė neturinti nuomonės dėl Klaipėdos SGD terminalo pripažinimo regioniniu.

Neoficialiais BNS duomenimis, Lietuva iš EK nori gauti apie 100 mln. eurų paramos SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimui. Anksčiau „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau jį kol kas sustabdė.

Lietuvai kol kas nepavyko susiderėti su „Hoegh LNG“ dėl laivo-saugyklos išpirkimo anksčiau nei 2024 metais. Bendrovės valdybos pirmininkas Martinas Hoeghas pernai gegužę LRT televizijos žurnalistams Osle teigė neatmetantis galimybės laivą Lietuvai parduoti anksčiau, teigdamas, jog „mes esame atviri partnerių siūlymams“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką