Liepos 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 25 proc. iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, Estijoje – 49 eurai, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo dėl savaitgalį išaugusios vėjo elektrinių generacijos Suomijoje bei Švedijoje ir pigesnės elektros pasiūlos regione.
„Lietuvoje vietos elektros generacija mažėjo – labiausiai dėl 25 proc. sumažėjusios saulės elektrinių gamybos – tačiau šalies elektrinės vis tiek užtikrino 77 proc. elektros poreikio. Be to, augo importo srautai iš Švedijos, jie sudarė pusę viso į Lietuvą importuoto elektros kiekio“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Jo teigimu, savaitgalį elektros rinkoje fiksuotos itin žemos kainos – sekmadienį beveik pusę paros elektros kaina siekė 0 eurų ar buvo neigiama.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc. ir siekė 240 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 77 proc. poreikio, jos pagamino 184 GWh – 15 proc. mažiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 3 proc. iki 59 GWh, saulės – 25 proc. iki 80 GWh. Hidroelektrinės pagamino – 19 GWh, šiluminės jėgainės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 10 GWh.
Saulės jėgainės gamino 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo – 32 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Elektros importas sumažėjo 1 proc. iki 97 GWh: 50 proc. importuota iš Švedijos, 46 proc. – iš Latvijos ir 4 proc. – iš Lenkijos. Eksportas sumažėjo 34 proc. iki 47 GWh: 53 proc. – į Lenkiją, 26 proc. – į Latviją, o likę 21 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 79 proc. Lenkijos kryptimi ir 13 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 8 proc. Švedijos kryptimi ir 41 proc. Lietuvos kryptimi.
