Sausio 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo vidutiniškai 29,2 euro už megavatvalandę (MWh) – tai, atitinkamai, 48 proc. ir 19 proc. mažiau nei 2019 ir 2018 metais tuo pačiu laikotarpiu.
Lenkijoje per savaitę fiksuotas vidutinis 39 proc. brangimas, Švedijoje kaina augo dešimtadaliu, o Baltijos šalyse ir Suomijoje – 7 proc.
„Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo sumažėjusi vėjo ir hidroelektrinių generacija bei po šventinio laikotarpio išaugęs suvartojimas visame regione“, – teigia „Litgrid“.
Baltijos šalys kartu pasigamino 64 proc. viso jų elektros suvartojimo (pasigamino 404 GWh). Estijos vietinė generacija užtikrino 111 proc. viso šalies poreikio (223 GWh iš 200 GWh), Latvijos – 75 proc. (121 GWh iš 162 GWh), Lietuvos – 23 proc. (60 GWh iš 266 GWh).
Baltijos šalyse beveik penktadaliu augus suvartojimui, gamyba Latvijoje krito 12 proc., Lietuvoje – 34 proc., o Estijoje išaugo 140 proc.
Lietuvoje vėjo elektrinių generacija sumažėjo 61 proc., šiluminių elektrinių – 20 proc. Tik hidroelektrinių gamyba augo 85 proc.
Lietuvos elektros gamybos struktūra: vėjo elektrinės pagamino 32 proc., šiluminės – 18 proc., hidroelektrinės – 20 proc.
