„Mes girdime pramonės ir verslo priekaištų dėl brangios elektros energijos, kuri kelia grėsmę gamybos ir paslaugų konkurencingumui“, – „Verslo žinioms“sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, pokalbiai ir derybos su Baltijos šalių partneriais – Estijos bendrove „Elering“ ir Latvijos „Augstsprieguma Tikis“ (APT) kol kas – be rezultatų.
„Litgrid“ Baltijos šalių partneriams siūlo keisti metodiką iš esmės ir tartis ne tik dėl pralaidumo Estijos-Latvijos ar Baltarusijos-Lietuvos pjūviais, bet ir padidinti elektros gamybą rezerviniu maždaug 200 MW galios gamybos pajėgumu. Jeigu susitarti nepavyks, nuo sausio 1 dienos dabartinė pralaidumo valdymo metodika nustos galioti.
Neoficialiai pripažįstama, kad elektros gamybą rezerviniais generuotojais tektų gausiau subsidijuoti. O tai nelabai patinka Estijos ir Latvijos operatoriams, kurie, esant dabartinei metodikai, gali parodyti itin patrauklius EBITDA rodiklius, nes dalijasi kainų skirtumą tarp „Nord Pool Spot“Estijos ir Latvijos prekybos zonų, kuriose dėl riboto Estijos ir Latvijos valstybių elektros jungties pralaidumo kainos skiriasi kartais net dvigubai.
