-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Metai energetikoje: lyg ir nepriklausomi, bet kibirkščių dar daug

Į Klaipėdą atplaukus SGD terminalui „Independence“, nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija energetinės nepriklausomybės inžinieriai gali lengviau atsipūsti. Nepaisant to, kad priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo, energetikos ūkis dar toli gražu nėra sutvarkytas. 15min pateikia kelias opiausias energetikos problemas, išryškėjusias 2016 metais.
Spaudos konferencija „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“
Metai energetikoje: lyg ir nepriklausomi, bet kibirkščių dar daug / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas

Vėluodamas beveik septynerius metus, „Nukem“ ir GNS koncernas pagaliau prie Ignalinos atidarė laikinąją branduolinio kuro saugyklą. Saugyklos statybos vėlavo dėl nuolatinių ginčų su rusų ir vokiečių koncernu, tačiau galiausiai lapkričio pabaigoje IAE pranešė, kad šalys atsisakė visų savo ankstesnių ir dabartinių pretenzijų, dėl kurių projekto įgyvendinimas vėlavo apie 5–6 metus.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Jurgitos Lapienytės nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

„B1 yra ypatingos svarbos projektas, kurio vėlavimas turėjo įtakos eksploatavimo nutraukimo eigai ir lėmė papildomus kaštus. Sutarties papildymas išspręs likusius klausimus, o tai teigiamai paveiks visą uždarymo eigą“, – pranešime spaudai cituojamas IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius.

Tiesa, naujasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas puse lūpų užsiminė, kad tolesnis bendradarbiavimas su koncernu gali Lietuvai, siekiančiai Europos Sąjungos finansinės paramos branduoliniam objektui uždaryti, kaišioti pagalius į ratus.

Tam reikia apie 900 mln. eurų po 2020 metų, dėl kurių reikia susiderėti su ES ir kitais donorais.

„Šis partneris yra vienas iš didžiausių argumentų Europos Komisijai, ES šalims abejoti papildoma parama, nes projekto vėlavimas nemaža dalimi buvo dėl šio partnerio, tai politiškai abejočiau dėl tolesnio bendradarbiavimo, bet techniškai dar turėčiau įvertinti“, – kalbėjo paskirtasis energetikos ministras.

„Veolia“ ieškinys ir „Vilniaus energijos“ problemos

Baigiantis Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarčiai, santykiai su „Vilniaus energija“ ir motinine „Veolia“ smarkiai pašlijo. Prancūzijos įmonė Lietuvą sausio mėnesį apskundė Vašingtonui – sausio 26 dieną ji pateikė prašymą tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone dėl investicinio ginčo prieš Lietuvos Respubliką nagrinėjimo.

„Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo. Padaryta žala esą siekia 100 mln. eurų. Tuometis energetikos ministras Rokas Masiulis aiškino, kad bylinėjimasis su „Veolia“ gali kainuoti 3–4 mln. eurų, trukti apie 4–5 metus.

Tuo pat metu „Vilniaus energija“ ir „Vilniaus šilumos tinklai“ nuolat ginčijasi dėl šilumos ūkio vertės ir perėmimo procedūros. Be to, „Vilniaus energiją“ prislėgė skolos. Gruodį nepriklausomi šilumos tiekėjai pasiskundė, kad bendrovė nemoka jiems už šilumą, tuomet paaiškėjo, kad įmonės sąskaitos yra areštuotos. Tąkart sąskaitos buvo areštuotos dėl „Vilniaus energijai“ skirtos 17 mln. eurų baudos dėl draudžiamo susitarimo su biokuro įmone.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Veolia“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Veolia“

Anksčiau areštas dėl skolų „Vilniaus vandenims“ buvo uždėtas ant įmonės nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. „Vilniaus energijos“ skola už suteiktas paslaugas, „Vilniaus vandenų“ teigimu, nuolat auga nuo 2009 metų ir šiuo metu sudaro beveik 25 mln. eurų.

Negana to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija rugsėjo viduryje paskelbė, jog „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio. Esą bendrovė nesumažino šilumos kainų pardavusi taršos leidimus, nors privalėjo taip padaryti, be to, į kainą įtraukė nebūtinas išlaidas, pavyzdžiui, ekskursijas į Pietų Europos šalis, pirko sporto klubų abonementus. Kad grąžintų šias lėšas šilumos vartotojams, „Vilniaus energija“ buvo priversta sumažinti šilumos kainas.

Astravo atominės elektrinės statybos

Lietuva jau ne pirmus metus viešai piktinasi Astravo atominės elektrinės statyboms, tačiau niekaip prie konkrečių veiksmų ir nepereina. Tuo metu branduoliniai reaktoriai Astrave, prižiūrimi „inspektoriaus“ Aliaksandro Lukašenkos, sparčiai dygsta.

Lietuvos rinką nuo baltarusiškų elektronų apsaugotų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais, tačiau, kaip aiškino Ž.Vaičiūnas, per ketverius metus geriausiu atveju pavyks suplanuoti sinchronizaciją, bet ne fiziškai atlikti jai reikalingus darbus.

BelAEC paskyros feisbuke nuotr./Pirmasis Astravo AE reaktorius pasipuošė apsaugine „kepure“
BelAEC paskyros feisbuke nuotr./Pirmasis Astravo AE reaktorius pasipuošė apsaugine „kepure“

Todėl, kol šalis vis dar priklauso BRELL žiedui, A.Lukašenka turi vilties eksportuoti elektrą į Lietuvą. Neseniai jis vėl pasiūlė šaliai kartu pagalvoti apie Astravo AE eksploatavimą – jis norėtų Lietuvai elektrą tiekti „normaliomis ir priimtinomis kainomis“.

Baltarusiams Astravo AE bus per didelė. Skaičiuojama, kad šios elektrinės pagamintos elektros energijos perteklius gali siekti 14 mlrd. kilovatvalandžių. Baltarusijos Atsinaujinančios energetikos asociacijos direktorius Vladimiras Nistiukas leidiniui „Deutsche Welle“ yra sakęs, kad, įjungus abu branduolinius reaktorius, juose bus pagaminama apie 40 proc. metinio Baltarusijos poreikio.

Svarstyta, kad teks degalais varomus lokomotyvus pakeisti į elektrinius, elektrifikuoti visą geležinkelį, perorientuoti įmones į naktinį darbą, įvesti diferenciacinį tarifą tam, kad būtų skatinamas elektros vartojimas naktį. Taip pat reikės statyti didelius elektrinius katilus, ypač elektrifikuoti esamus dujinius katilus.

Situaciją apsunkina tai, kad Baltarusijoje nėra hidroakumuliacinių jėgainių, kuriose naktį vanduo yra pakeliamas į rezervuarą, o dieną panaudojamas elektrai gaminti. Tokių jėgainių statyti neleidžia geografinės aplinkybės.

Tačiau tai Astravo AE statybų nesulėtino nė trupučio. Tiesa, dėl vasarą pažeisto pirmojo reaktoriaus korpuso jo atidarymas nukeltas metams – į 2019 metus, paaiškėjo, kad statybos gali pabrangti 750 mln. eurų.

Lietuvai statybų vėlavimas yra palankus, aiškino Ž.Vaičiūnas. Ministro teigimu, reikia stengtis, kad projektas būtų įgyvendintas kuo vėliau, o sinchronizacija – kuo anksčiau. „Tada sumažintume elektros importo galimybę“, – kalbėjo paskirtasis energetikos ministras.

Lietuva žada nepirkti elektros iš būsimos baltarusių atominės elektrinės. Tačiau kitos šalys kol kas susilaiko nuo radikalių pareiškimų šiuo klausimu.

Naujoji energetikos strategija

Joje aiškiai sakoma, kad įšaldomas Visagino atominės elektrinės projektas (VAE), kuris 2009 metų ankstesnėje Energetikos nepriklausomybės strategijoje buvo įrašytas kaip vienas svarbiausių projektų.

Žinoma, ženklų, kad projektas nebus bent jau kol kas įgyvendinamas, buvo ir anksčiau – nuo nepritarimo jam referendume iki nutrauktų branduolinės energetikos studijų Kauno technologijos universitete. Tačiau apie projekto įšaldymą oficialiai raštu prabilta pirmą kartą. Visiškai nutraukti projekto Lietuva dar nenori, mat viliasi su „Hitachi“ bendradarbiauti ne vien tik atominės energetikos sektoriuje (energijos technologijų, efektyvumo ir kitose srityse).

Vienas svarbiausių naujoje strategijoje keliamų tikslų – elektros energijos perdavimo sistemos sinchronizacija su Europos tinklais. Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2025 metų. „Nordbalt 2“ ir „LitPol Link 2“ projektus ketinama įgyvendinti taip pat iki 2025 metų.

Iki 2018 metų turėtų būti nuspręsta, kaip didinti vietinę elektros gamybą. Strategijoje ketinama numatyti, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis sudarytų 35 proc. šalyje suvartojamos energijos, o 2050 metais pasiektų 70 proc. Tam, kad, didinant atsinaujinančių išteklių suvartojimą šalyje, energetikos sistema būtų stabili, žadama per porą metų parengti AEI integracijos modelį, o iki 2022 metų įgyvendinti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktojo agregato projektą. Naujasis agregatas padės reguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris būtent ir atsiras dėl didelio IAE panaudojimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vėjo jėgainė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vėjo jėgainė

Taip pat siūloma pasibaigus SGD terminalo ilgalaikei išperkamajai nuomai (2024 metais) įsigyti laivą „Independence“. Tam Energetikos ministerija siūlo prašyti Europos Sąjungos paramos arba kitų regiono valstybių finansinio indėlio.

Iki 2019 metų turėtų būti sukurta regioninė Lietuvos, Latvijos, Estijos (su galimybe prijungti Suomiją ir Lenkiją) dujų rinka, o iki 2021 metų nutiestas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Daug dėmesio bus skiriama ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui.

Lūžinėja elektros tiltas

Dėl įvairių gedimų elektros tiltas tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“, veikiantis dar tik metus, jau buvo atsijungęs keliolika kartų. Kiekvieną sykį atsijungus jungčiai biržoje šoktelėdavo elektros kaina.

Nuo liepos vidurio „NordBalt“ veikia įprastu režimu. 550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungusį kabelį „NordBalt“ pagamino ir nutiesė Švedijos ABB.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Nordbalt“ elektros jungtis
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Nordbalt“ elektros jungtis

Dar liepą dėl dažno „NordBalt“ gedimo Vokietijos elektros perdavimo operatorė „Tennet“ sustabdė jūrinio kabelio „DolWin 2“ veiklą, kol bus išsiaiškinta, ar jis genda dėl sisteminių problemų. Kabelį tiesė ta pati ir Lietuvai kabelį gaminusi švedų ABB. Vokietijos operatorė nurodė ABB išsiaiškinti gedimų priežastis – tikrinama, ar problema yra dėl unikalaus gedimo, ar dėl esminės sisteminės klaidos. Kol kas priežastys vis dar neaiškios.

Toliau atsijunginėja ir „NordBalt“. Apie dėl „nežinomos priežasties“ neveikiančią jungtį pranešta ir spalį, ir lapkritį.

Nepaisant dažno „Nordbalt“ trūkinėjimo, 2016 m. Lietuvoje fiksuojamas kainos kritimas – vidutiniškai energija kainuoja apie 13 proc. pigiau nei 2015 m. Vienuolikos šių metų mėnesių kainų vidurkis siekė 36,7 Eur/MWh, to paties laikotarpio pernai – 42,2 Eur/MWh. Kainos skirtumas galėjo būti dar didesnis, jeigu „NordBalt“ kabelis būtų buvęs įjungtas ne 2016 m. vasario viduryje, o nuo pat metų pradžios, gruodį pranešė UAB „Energijos tiekimas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius