TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Skandalingi „Rubikono“ vadų pokalbių įrašai 15 metų dūla stalčiuose, nors Lietuvai labai praverstų

Andrius Janukonis
Martyno Vidzbelio/Scanpix nuotr. / Andrius Janukonis
Šaltinis: 15min
10
A A

​​​​​​​Prokuratūra rugpjūtį atsisakė ginti viešąjį interesą dėl „Vilniaus energijos“ galbūt padarytos žalos Vilniaus miesto gyventojams. Tačiau nutarime išaiškėjo netikėta detalė – 2002–2003 m. užfiksuoti telefoninių pokalbių įrašai iki šiol yra saugomi Generalinėje prokuratūroje, yra atliktos jų analizės, kurios nebuvo viešintos. 15min spaudžiamas prokuroras Kęstutis Vagneris prabilo: turimi įrodymai būtų itin svarūs Vašingtono arbitraže, tačiau jie turi būti ištraukti iš prokuratūros stalčių, o jį patį bando nubausti už visuomenei naudingą darbą.

Seimo narys Algimantas Dumbrava dar vasarį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu užtikrinti viešąjį interesą dėl ankstesnių „Vilniaus energijos“ veiksmų – didelės materialinės žalos, padarytos šilumos vartotojams, atlyginimą.

Rugpjūtį jis gavo atsakymą – prokuratūra taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakė.

Tačiau prokuratūros nutarime atskleidžiamos netikėtos detalės.

Prokuratūros stalčiuose guli išvados apie galimai nusikalstamo korupcinio pobūdžio aplinkybes, turėjusias įtakos 2002 metų Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties sudarymui su „Dalkia“ (dabar – „Veolia“) ir šios sutarties vykdymui. Maža to, prokuratūra tebeturi ir visus anksčiau surinktus įrodymus – telefoninių pokalbių įrašus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Didžiulis korupcijos skandalas baigėsi niekuo

2004 m. kilęs juodosios „Rubikon group“ koncerno, tuomet vadinto „Rubikonu“, buhalterijos skandalas įtraukė daug politikų ir įtakingų asmenų, tačiau teisėjo nuosprendį po daugelio metų bylinėjimosi išgirdo tik buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris vėliau deklaravo buvęs nubaustas už gerus darbus.

Teisėsaugos operacija, siekiant atskleisti „Rubicon group“ ryšius su politikais, sukėlė didžiulį rezonansą: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2004 m. sausio 21 d. atliko kratą UAB “Rubikon” direktoriaus Arūno Mačiuičio darbo kabinete.

Kratos metu buvo rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris, optinė laikmena, apie 800 000 grynųjų pinigų įvairia valiuta, kiti daiktai ir dokumentai. Kompiuteryje aptikta, kaip įtarta, juodoji buhalterija, kurioje sužymėta, kokiems politikams ir už kokius darbus kiek ir kada mokėta.

Tarp įrašų buvo ir didžiausių tuomečių šalies politinių partijų, jų lyderių inicialai, ir didžiausių žiniasklaidos priemonių pavadinimai. STT, gavusi tokių duomenų, atliko kratas didžiausių šalies partijų būstinėse. Tuometinis liberalcentristų lyderis Vilniaus meras A.Zuokas, po šio skandalo gavęs „Abonento“ pravardę, net pabėgo į Lenkiją.

„15min.“ arch. nuotr./Naujojo mero rinkimai vėl priminė 2003 metų rinkimų detektyvą, kuris A.Zuokui baigėsi teisiamųjų suole.
„15min.“ arch. nuotr./Naujojo mero rinkimai vėl priminė 2003 metų rinkimų detektyvą, kuris A.Zuokui baigėsi teisiamųjų suole.

Tuomečio „Rubicon group“ vadovo Andriaus Janukonio ir kitų pokalbiai su politikais dėl paramos ir šiai verslo grupei reikalingų sprendimų pasiekė visuomenę. Dėl to iš parlamento pasitraukė konservatorius Arvydas Vidžiūnas, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas. Tuomečiai liberalcentristų lyderiai Gintaras Steponavičius, Eligijus Masiulis ir Klemensas Rimšelis išsaugojo mandatus.

Tačiau teismų nepasiekė nei politikų, nei „Rubicon group“ vadovų bylos. Pripažįstama, kad bylos žlugo su trenksmu dėl to, kad tyrėjai rėmėsi tik įrašytais telefoniniais pokalbiais, o už rankos su įkalčiais niekas nebuvo pagautas.

Pokalbių įrašai 15 metų dulka stalčiuose

Vis dėlto, dabar aiškėja, kad Generalinės prokuratūros prokurorų stalčiuose jau 15 metų dulka slapta daryti „Rubicon group“ vadovų tarpusavio pokalbių įrašai, yra ir jų išklotinės. Teigiama, kad šiuose įrašuose yra dar daugiau šokiruojančių to meto paslapčių.

Iš jų aiškėja tai, apie ką 15min jau rašė: nors Vilniaus šilumos ūkis oficialiai buvo išnuomotas Prancūzijos bendrovei „Dalkia“, tikrieji jo šeimininkai buvo „Rubicon group“ (dabar „Icor“) vadovai.

Kodėl šie įrašai iki šiol slepiami nuo visuomenės, kodėl jie iki šiol nėra sunaikinti, jei nenaudojami ikiteisminiuose tyrimuose?

15min kreipėsi į nutarimą rengusį Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą Kęstutį Vagnerį ir jis nusprendė nebetylėti – jam pradėtas tarnybinis patikrinimas už klausimus, kurie itin praverstų Lietuvai ginantis Vašingtono arbitraže dėl 118 mln. eurų „Veolia“ ieškinio.

Ar tikrai atsirado įrašai, daryti 2002-aisiais metais?

– Man aukštesnės prokurorės pavedimu buvo nukreipta vykdyti Seimo nario A.Dumbravos prašymą spręsti klausimą dėl galimo viešo intereso gynimo.

Pažyma surašyta 2013 metais, joje apžvelgti telefoniniai pokalbiai, aptarti buvę politinės korupcijos elementai, susiję su bendrove.

Mano darbas tęsėsi gerą pusmetį, surinkau 20 tomų informacijos. Analizavau įvairias teisėkūros iniciatyvas, susijusias su „Vilniaus energija“, atskirų pareigūnų veiksmus. Tačiau visoje toje medžiagoje atsirado aplinkybės, kurios nustebino mane patį.

Teko bendrauti su buvusiais ir esamais teisėsaugos institucijų pareigūnais. Ir jie išreiškė nusivylimą, kad anksčiau daryti su „Vilniaus energija“ susijusių asmenų telefoninių pokalbių įrašai vėliau galimai dingo Generalinėje prokuratūroje. Kalbėjau ne su vienu. Mačiau jų nusivylimą, kad darbas buvo atliktas, tačiau jokio rezultato nėra.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prokuroras Kęstutis Vagneris
Luko Balandžio / 15min nuotr./Prokuroras Kęstutis Vagneris

Tačiau taip pat gavau ir vieno prokuroro pažymą, kurioje buvo vertinamos tų telefoninių pokalbių įrašų išklotinės. Pažyma surašyta 2013 metais, joje apžvelgti telefoniniai pokalbiai, aptarti buvę politinės korupcijos elementai, susiję su bendrove („Vilniaus energija“ – red.).

Pažyma papildė mano tyrimą, nes aš analizavau situaciją ir po 2013-ųjų, kuomet Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) perskaičiuoti šilumos kainas ir nustatyti, kiek vartotojai permokėjo.

Pasirodo, kad prokuroras analizavo telefoninių pokalbių išklotines, kurios apžvelgė prielaidas, kaip įvyko nuomos sutartis, kaip vyko sutarties realizavimas.

Bet išklotinės dar ne įrašai?

– Aš, atsižvelgdamas į kolegų iš kitų institucijų nuogąstavimus, kad originalūs įrašai yra galimai dingę, dviem generalinio prokuroro pavaduotojams parašiau tarnybinį raštą. Jame nurodžiau dingimo faktą ir tai, kad įrašai galėtų būti viena iš siūlomų organizacinių priemonių, kaip geriau pasiruošti Vašingtono arbitražo bylos nagrinėjimui.

Pradėjus tarnybinį patikrinimą man, kai aš pasiteiravau, ar tie įrašai atsirado, aš gavau patvirtinimą raštu, kad įrašai atsirado.

Vis tik 118 mln. eurų Lietuvai iš tikrųjų yra ženkli suma. O šioje byloje Lietuvos situacija dabar yra sunkoka. Siūliau konkrečias priemones, kaip galima pasirengti geriau. Siūliau išsiaiškinti faktą, ar tie telefoniniai įrašai yra dingę, ar nedingę.

Tačiau vieno generalinio prokuroro pavaduotojo sprendimu, kurio padalinyje ir turėjo būti saugomi tie įrašai, man buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Tada iš tikrųjų mane ištiko šokas. Aš informuoju apie padėtį, kad pasižiūrėtume, ar viskas pas mus gerai. Tačiau mano ketinimai liko neišgirsti. Aš didžiavausi atliktu darbu, tačiau turėjau pripažinti, kad teisingumo medis nuvyto. Deja.

Keisčiausia, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą man, kai aš pasiteiravau, ar tie įrašai atsirado, aš gavau patvirtinimą raštu, kad įrašai atsirado.

O kuo reikšminga ta pažyma, kurioje vertinamas ankstesnių pokalbių turinys?

– Šiuo metu žiniasklaidoje nušviečiama pozicija, esą prezidentė spaudė institucijas, buvo pažeistos konkurencijos teisės. Šitaip ieškinį Vašingtono arbitraže pateikusi „Veolia“ rodo apie Lietuvos valstybės esą neteisėtus veiksmus.

Tačiau toje informacijoje, kurią analizavo prokuroras, kaip tik parodomi ieškovo veiksmai: kaip pats ieškovas sudarė ir vykdė tą nuomos sutartį nuo 2002 metų. Kaip minėjau – galimai korupcinius elementus.

Ir jei iš tikrųjų tie faktiniai duomenys yra pagrįsti, Lietuvos valstybė turėtų nuostabią progą pagrįstai ir argumentuotai apsiginti. Tačiau tą turėtų vertinti Lietuvos valstybės įgaliota garsi advokatų kontora, čia jų prerogatyva. Mano siūlymas buvo valstybinėms institucijoms susitelkti ir per advokatų kontorą parodyti tikrąją padėtį. Tik bendromis institucijų pastangomis, nežiūrint kieno interesai svarbesni, reikia parengti bendrą poziciją.

15min nuotr./„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri apie ieškinį prieš Lietuvą pranešė 2016 m. sausį
15min nuotr./„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri apie ieškinį prieš Lietuvą pranešė 2016 m. sausį

Tai kodėl jums pradėtas tarnybinis patikrinimas?

– Šiuo metu aš nedetalizuosiu, kadangi tą galima traktuoti, kad aš atskleidžiu tarnybinio patikrinimo paslaptį.

Tačiau, aš informaciją pateikiau tikrinti ne bet kam, o generalinio prokuroro pavaduotojui, sakydamas, pasižiūrėkime, ar mūsų darže yra viskas gerai.

Ir šiuo tarnybiniu patikrinimu tarsi bandoma sakyti, kad aš esą neteisėtais būdais rinkau ikiteisminio tyrimo duomenis ir juos panaudojau be tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, t. y. atskleidžiau ikiteisminio tyrimo paslaptį.

Bet dovanokite, aš tą informaciją teikiau ne pašaliniam asmeniui, bet vienam iš prokuratūros vadovų, kuris kaip tik kuruoja tą padalinį, kuriame galėjo tas įvykis atsitikti.

Toje informacijoje, kurią analizavo prokuroras, kaip tik parodomi ieškovo veiksmai: kaip pats ieškovas sudarė ir vykdė tą nuomos sutartį nuo 2002 metų. Kaip minėjau – galimai korupcinius elementus.

Kas iš prokuratūros gali susipažinti su jūsų minimais įrašais? Ar jie nepradings?

– Aš viliuosi, kad po mano tarnybinio pranešimo apie tai, kad jie dingo, ir paskui gauto atsakymo, kad jie yra atsiradę, kažkuris aukštesnysis prokuroras įvertino tų telefoninių pokalbių turinį ir svarbą.

Nežinau, kaip tai realiai vyksta. Čia tokia kuriozinė situacija, kuri man sunkiai suprantama. Galbūt turi būti atliktas koks tam tikras patikrinimas. Seimas turi Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją, kuri galbūt irgi galėtų spręsti tą klausimą – operatyvinės veiklos ir rezultatų. Aš negaliu, nežinau.

O kokios galimybės, kad tie įrašai galėtų būti perduoti teisininkams Lietuvos pusei?

– Aš girdėjau žinią, kad Energetikos ministerija sprendžia klausimą, ar kreiptis į Lietuvos Generalinę prokuratūrą prašyti išvadų tam, kad Lietuvos valstybė galėtų Vašingtono arbitražo byloje tinkamai parengti atsiliepimą. Tai reiškia, kad yra vertinama ir galvojama, kaip panaudoti Lietuvos institucijų surinktus įrodymus, nes visa tai padaryta teisėtai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Telefoniniai įrašai buvo, kiek suprantu, taip pat padaryti teisėtai. Jų turinys, mano manymu, tikrai galėtų būti labai reikšmingas.

Man kartais regis, kad čia yra atskirų asmenybių ambicijų karas. Norėtųsi, kad būtų organizuotai parodytos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės ir vykdymas.

Lietuvai gresia 118 mln. eurų netektis. Kodėl mes negalime paminti savo ambicijų? Nes man kartais regis, kad čia yra atskirų asmenybių ambicijų karas. Norėtųsi, kad būtų organizuotai parodytos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės ir vykdymas.

Ko aš labiausiai bijau – kad tie milijonai, kurie minimi Vašingtono arbitraže, nepadarytų įtakos pareigūnų veiksmų sąžiningumui. Aš tą mažiausiai norėčiau išgirsti, tikiuosi, kad taip nėra.

Dabar įrodymai atsirado, nors jie ilgai buvo nerandami. Čia juos reikia oficialiai tikrinti, deja, aš nesu įgaliotas to padaryti.

Jūs pats esate susipažinęs su įrašais ar galbūt nuorašais, kas nebuvo viešai skelbta anksčiau?

– Natūralu, kad aš pačių įrašų neklausiau. Aš tik skaičiau ir perteikiau turinį prokuroro pažymos, kurioje analizuotos išklotinės. Ar ten visi įrašai aptarti – nežinau. Tikriausiai dalis. Bet ir iš tos dalies man tapo aišku, kad pažyma ir joje minimi faktai ginče su „Vilniaus energija“ yra itin reikšmingi.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Vilniaus energija“ perduota Vilniaus šilumos tinklams
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Vilniaus energija“ perduota Vilniaus šilumos tinklams

Ta pažyma, kaip aš minėjau, yra apie įrašus, telefoninius pokalbius, kuriuose yra tam tikri korupcijos elementai. Pažymoje analizuojama „Vilniaus energijos“ veiklos pradžia, nuomos sudarymo sutarties tam tikras aplinkybės, kurios apskritai svarbios bendrame kontekste – kaip „Vilniaus energija“ atėjo, kaip ji vykdė tą nuomos sutartį.

Tai štai, tas prokuroras, kuris viešai analizės būdu parodė visą tą vaizdą, taip pat traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.

Kaip suprasti, ar jis taip pat kuo nors prasikalto?

– Prokurorui, kurio pažymą aš komentavau, taip pat pradėtas tarnybinis patikrinimas, kiek žinau. Dėl to aš labai apgailestauju. Jeigu jau norėta, buvo galima mane vieną bausti. Tas žmogus nuoširdžiai išanalizavo situaciją nuo pradžių iki pabaigos ir pateikė apžvalgą. Aš manau, kad jam reikia padėką teikti, o ne tirti jo veiklą.

O tai kokia čia jo galima atsakomybė jūsų tyrimo kontekste?

– Aš negaliu pasakyti, nesu tas prokuroras, kuris atlieka tarnybinį patikrinimą. Tačiau matyt jam tarnybinis pradėtas todėl, kad jis man perdavė tą pažymą. Jis man ją persiuntė elektroniniu būdu, ji buvo ruošta 2013 m.

O to prokuratūroje negalima daryti?

– Tai buvo susirašinėjimas tarp prokurorų. Nebuvo grifo „slaptai“ ar nurodymo, kad tai yra ikiteisminio tyrimo dalis. Tai yra pažyma, kurioje aptariami ir siūlomi organizaciniai veiksmai.

Aš sutinku, kad toje apžvalgoje yra analizuojami telefoniniai pokalbiai – tai yra jų turinys, išklotinės. Ji nebuvo vieša. Bet aš ne viešai ją ir komentavau. Aš ją komentavau tik aukštesniajam prokurorui, generalinio prokuroro pavaduotojui. Tai yra viskas vyko mūsų tarnybos lygyje.

Ar ta pažyma irgi tokia slapta, kaip ir telefoninių pokalbių įrašai?

Šiuo metu ji gal tapo slapta. Gal ji ir po devyniais užraktais.

– Šiuo metu ji gal tapo slapta. Gal ji ir po devyniais užraktais. Tačiau jeigu Energetikos ministerijos vadovai sieks, kad Lietuvos pozicijos arbitražinėje byloje sustiprėtų, kad apgintų prezidentės vardą, kuris nušviečiamas vienpusiškai, man atrodo, tai yra garbės reikalas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šildymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šildymas

Nepaisant to, kad kam nors patinka ar nepatinka šis faktas, kad yra tokia pažyma, yra įrašai, kurie buvo galimai dingę, reikia prie šito klausimo grįžti. Galbūt tai bus šiek tiek nemalonu ir pačiai prokuratūrai.

Aišku, jei vyksta kažkoks ikiteisminis tyrimas, kuriame ta informacija būtų naudojama ir reikalinga sėkmingam pabaigimui, galima dalies nerodyti. Tačiau būtų keista, jeigu mes kalbame apie įrašus, kurie daryti 2002-2003 m., o šiandien 2017-ieji ir jei visi taškai dar nesudėlioti – negalėčiau komentuoti, kodėl taip yra.

O tai kokiu pagrindu ta pažyma 2013 metais galėjo būti rengiama?

– Man sunku pasakyti, gal kokiam ikiteisminiam tyrimui ar kokių neaiškumų buvo kilę. Tai ne mano skyriaus rengta pažyma. Tai Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro daryta pažyma, kuris buvo gavęs užduoti atlikti išsamią analizę. Gal, tai versija. Tačiau, kaip minėjau, man liūdna, kad tas prokuroras, kuris problemą iškėlė ir parodė, kad ne viskas yra gerai, dabar taip pat turi aiškintis ir mums abiem gresia tarnybinės nuobaudos.

Tai kokios pagrindinės 2013 m. pažymos išvados?

Jis po kruopelytę sudėjo ir matosi pilnas vaizdas.

– Negalėčiau be prokuroro leidimo to sakyti. Ir taip esu kaltinamas, kad atskleidžiu paslaptis. Tačiau tas prokuroras iš tikrųjų įvertino sutarties sudarymo aplinkybes. Ten ir Valstybės kontrolės tuometiniai pasisakymai apie ydingai sudaromą sutartį, tai buvo vieša. Jis po kruopelytę sudėjo ir matosi pilnas vaizdas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri, ji 2016 m. pristatė Vašingtono arbitaže pateiktą ieškinį Lietuvai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri, ji 2016 m. pristatė Vašingtono arbitaže pateiktą ieškinį Lietuvai

Lietuvos valstybė arbitražinėje byloje šiuo metu yra nepalankesnėje pozicijoje. Viliuosi, kad nepaisant nepatogumų tam tikroms institucijoms, ambicijos bus pastumtos į šalį.

Svarbiausias yra principas, kad aš, mano vadovai ir kitų institucijų vadovai susėdę rastume būdą jėgoms suvienyti, ką aš ir siūliau savo tarnybiniu pranešimu. Vienykime jėgas, padarykime bendrą grupę, kad išspręstume šitą problemą.

Tačiau buvo nueita kitu keliu – jei jau kažkoks skandaliukas, bandoma užgniaužti tą skandaliuką, gal reikalas savaime praeis.

Jūsų darbas buvo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo – tai kodėl šis procesas nutrūko?

Tai, kad nebuvau skatinamas kuo giliau ir kruopščiau parengti analizę, tai yra faktas.

– Išsiskyrė mano ir aukštesniųjų prokurorų nuomonės dėl tolesnio mano kaip prokuroro dalyvavimo šiame procese. Nors aš manau, kad pagal prokuratūros įstatymą prokuroras nesiima priemonių tik tada, kai kita institucija, tai yra Vilniaus miesto savivaldybė, realiai ėmėsi priemonių ginti viešąjį interesą. Taip būtų, kai Stokholmo arbitraže būtų pateiktas ieškinys ir jame paminėta suma, kurią permokėjo Vilniaus gyventojai.

Man kaip prokurorui norėjosi sulaukti fakto, kad Vilniaus savivaldybė jau kreipėsi į Stokholmo arbitražą. Dabartiniais duomenimis savivaldybė tą žada daryti kitąmet pavasarį.

Aš rašiau argumentus ir prašymą leisti atlikti pareigą iki galo. Tačiau aukštesniųjų prokurorų nuomonė buvo kitokia – kad nėra pagrindo tiek laukti. Ir aš tai savo atsakymu Seimo nariui A.Dumbravai pasakiau.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Tačiau aš negaliu garantuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo pažadus įgyvendins. Dabar Vilniaus šilumos tinklai su „Vilniaus energija“ bylinėjasi dėl perimamo turto vertės ir tai yra pagrindinė jų nesutarimo priežastis. Mane kaip prokurorą neramina aplinkybė, kad ta Vilniaus gyventojų permokėtų pinigų dalis gali nuskęsti bendrame tarpusavio pretenzijų kontekste.

Man visuomet kaip teisininkui norisi fakto, tada galėsiu pasakyti, kad viskas yra padaryta.

Minite kliuvinius dėl aukštesniosios vadovybės – ar čia yra kokių susidorojimo elementų, galbūt kažkokia įtaka iš susijusių šalių?

– Galbūt yra keletas priežasčių. Galiu pasakyti, kad buvo jaučiamas itin didelis nenoras, kad aš gilinčiausi ir rinkčiau medžiagą pagal šį pavedimą. Tai galbūt bus kito pokalbio dalis.

Bet tai, kad nebuvau skatinamas kuo giliau ir kruopščiau parengti analizę, tai yra faktas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Dėl įtakos, žinot, aš atsakymo į jūsų klausimą neturiu. Galiu turėti tik savo nuomonę, bet tai gali nuskambėti pernelyg emociškai.

Faktas ir tai, kad man kaip prokurorui pareigas atlikti buvo sunku. Tai ir sveikatai mano atsiliepė, turėjau problemų su širdimi, yra ir medicininiai duomenys. Man jau tuoj sueis 60 metų.

O kliūtys darbui atsirado prieš jūsų tarnybinį pranešimą ar ir anksčiau?

– Pagrinde po tarnybinio pranešimo. Aš jau žodžiu buvau užsiminęs, kad ketinu rašyti tarnybinį pranešimą, kuriame išdėsčiau esamą prokuratūros veiklos padėtį, ką ji darė, taip pat kitų institucijų, tiek vykdomosios, tiek įstatymų leidybos tam tikras sąsajas. Bet man tarnybinis patikrinimas pradėtas tik po to, kai aš generalinio prokuroro pavaduotojams perdaviau savo tarnybinį pranešimą, kuriame paminėjau galimai dingusius įrašus ir prokuroro išvadas apie korupcinius elementus.

Ar prakalbus viešai įrašai nedings dar kartą?

– Žinot, situacija yra tokia įtempta, kad nenorėčiau galvoti, jog dabar kažkas po fakto, po mano tarnybinio pranešimo, kai tie įrašai atsirado, galvotų juos sunaikinti. Nes natūralu, tada reikėtų nurodyti oficialią priežastį, deklaruoti, kodėl tie įrašai dingo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Diplomatai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Diplomatai

Paskelbimas, kad įrašai dingo, be abejonės, kolektyve kelia įtemptą situaciją. Suprantu ir tai, kad bet kokius sprendimus pirmiausia pajausiu aš pats.

O kas kontroliuoja prokuratūrą, kam ji yra atskaitinga?

– Prokuratūros įstatymas reglamentuoja kurioms valstybės institucijoms prokuratūra yra atskaitinga. Viena iš jų – šalies parlamentas. Nežinau ar šis įvykis yra vertas tam tikros parlamentinės kontrolės, ne man spręsti, aš ne parlamentaras.

Tačiau tame kontekste, kai Lietuvai gresia 100 mln. eurų dydžio išmokos, tai man regis, doram žmogui, pareigūnui, nesvarbu, kokias jis pareigas užima, garbės reikalas ginti žmonių teises į teisingas energijos kainas. Tokia yra visų pareigūnų, ginančių viešąjį interesą, prievolė, priedermė.

Kodėl nusprendėte apskritai apie tai kalbėti?

– Žinote, apie prokuratūrą įvairiai kalbama. Ir nebijojimas viešai pasisakyti apie skaudulius yra labai sekamas jaunų prokurorų. Jie nėra patenkinti savo karjera, mato, kaip vyksta atrankos ir atrenkami ne geriausi specialistai, bet laimi kažkas kitas. Aš bijau, kad tie žmonės, kurie tiki prokuroro profesija ir tiki, kad jis gali būti sąžiningas ir principingas iki galo, jų vis mažėja.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė

Man tuoj 60 metų ir aš visko mačiau. Manęs neištemps ir nenušaus. Savo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad, jauni vyrai, nepasiduokite, nenuleiskite rankų. Yra keli prokurorai, kuriuos aš pažįstu, kurie yra kryžkelėje. Jie dar turi daug energijos, kaip aš jaunystėje. Noriu jiems savo pavyzdžiu pasakyti, jei yra galimybė, nenuleiskite rankų.

Ačiū už pokalbį.

Prokuroras K.Vagneris po pokalbio parodė ir laišką iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuriame jam asmeniškai dėkojama už galimybę gauti „Vilniaus energijos“ registrus – tokių dokumentų be prokuratūros pagalbos ilgą laiką VKEKK iš bendrovės neturėjo galimybės gauti.

„Taip pat ypatingai džiugina ir tai, kad atsirado tai, kas nebuvo prarasta, tačiau nebuvo randama. Labai tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu sulaukti gerų naujienų dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, kurį kažkodėl užsidirbote sąžiningu darbu ir principiniu požiūriu į viešojo intereso gynimą“, – K.Vagneriui rašė vienas įtakingas VKEKK pareigūnas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką