SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ramina, kad „naudoti tokius žodžius kaip panika ar išgąstis naftos rinkoje po Izraelio ir Irano karinio konflikto pradžios kol kas neverta“. Jis savo feisbuko paskyroje atkreipia dėmesį, kad pirmadienį „Brent“ naftos kaina yra truputį didesnė negu 73 JAV doleriai už barelį, t.y. mažesnė negu metų pradžioje ir negu prieš metus, kai buvo 83 JAV doleriai.
-
OPEC+ paskelbė planus nuo liepos dar staigiau didinti naftos gavybą
-
Indrė Genytė-Pikčienė. „Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis“
-
Nafta penktadienį pabrango daugiau kaip 7 proc., auksas priartėjo prie istorinių aukštumų
-
Greta Ilekytė: „Naftos kaina šovė į viršų: kada pamatysime pokyčius Lietuvos degalinėse?“
Vis tik jis teigia, jog tai nereiškia, kad kaina vėl nešoks – galbūt naftos rinkos dalyviai išties per daug atsipalaidavę laukdami, kad problemų su naftos tiekimu ir infrastruktūra regione nebus.
Jis išskiria tris dalykus, kodėl rinkos dalyviai kol kas pernelyg nesijaudina. Jo manymu, viena iš priežasčių yra tai, kad OPEC šalys turi daug laisvų naftos gavybos pajėgumų (apie 5 mln. barelių per dieną).
„Palyginimui, Iranas išgauna apie 3,3 mln. barelių per dieną, eksportuoja 1,6 mln. barelių per dieną. Beveik visas eksportas į Kiniją vyksta naudojantis šešėliniu laivynu ir yra sankcionuotas Vakarų pasaulio“, – teigia SEB banko ekonomistas.
„Rinkos tikisi, kad Izraelis neerzins JAV ir nelies Irano naftos eksporto infrastruktūros. Taip pat ir Kinijos, kuri yra pagrindinė Irano naftos pirkėja. Ormuzo sąsiaurio blokavimas reikštų JAV kariuomenės įsikišimą ir apskritai tokia tikimybė natūraliai vertinama kaip labai mažai tikėtina“, – kitas dvi priežastis nurodo T. Povilauskas.
Pasak jo, naftos rinkos dalyviai nežino nei Izraelio, nei juo labiau Irano karinės vadovybės planų, todėl tas nusiraminimas gali būti apgaulingas.
