Iki 50 JAV dolerių atpigusi nafta jau turi ryškių pasekmių: Rusijos rublis jau pramušė dugną ir įstūmė valstybę į krizę, su ekonominiais sunkumais susidūrė ir Venesuela, o krentančios kainos jau įstūmė euro zoną į defliaciją.
Gera žinia yra ta, kad išsivysčiusios ekonomikos turėtų pajusti spartesnį ūkio augimą, žemesnės degalų kainos turėtų padidinti vartojimą. Verslas greičiausiai padidins maržas dėl mažesnių išlaidų transportui.
JAV finansinė institucija „Citi“ anksčiau tikėjosi, kad 2015 metais „Brent“ kainos laikysis ties 80 dolerių už barelį riba. Banko „meškos scenarijus“ buvo 65 JAV doleriai už barelį, tačiau ir ši riba jau yra peržengta. Dabar „Brent“ kaina svyruoja ties 52 JAV doleriais.
Žemiau esanti „Citi“ lentelė rodo lūdžio tašką daugumai skalūnų projektų. 50 dolerių kaina jau yra per maža, kad jie būtų pelningi. Todėl, teoriškai, tie projektai turėtų susitraukti.
Tik 2 ar 3 projektai yra nenuostolingi, naftos kainai nukritus žemiau 50 JAV dolerių už barelį ribos. Žemiausias lūžio taškas yra 33 doleriai.
Dabar „Citi“ tikisi, kad naftos kainos vidurkis šiemet bus 63 doleriai, blogiausiu atveju – 55 doleriai (30 proc. tikimybė).
„Citi“ analitikas Edwardas Morse'as sakė, kad naftos kainos turės labai skausmingų padarinių OPEC narių vyriausybėms: palyginti su 2012 metais, pajamos sumažės 50 proc. (445 mlrd. dolerių).
Jis išskyrė kelis faktorius, kurie galėtų bent šiek tiek palaikyti naftos kainų lygį – tai Nigerijos rinkimai, kurių metu, kaip jau parodė praeitis, naftos gavyba gali sumažėti iki 700 tūkst. barelių per dieną; chaosas Libijoje, politinis nestabilumas Venesueloje („Citi“ prognozuoja ją sumažinsiant naftos gavybą 200 tūkst. barelių per dieną iki šių metų pabaigos), Rusijos krizė (naftos gavyba Rusijoje gali smukti 200 tūkst. barelių per dieną).
Anatole Kaletsky, „Reuters“ apžvalgininkas, sako, kad naftos kaina gali kristi ir iki 20 JAV dolerių už barelį ribos. Tą lemtų kelios priežastys. Visų pirma, technologinis ir aplinkosauginis spaudimas mažina ilgalaikę naftos paklausą. Taip pat yra tikimybė, kad Iranui ir Rusijai nebebus taikomos sankcijos, baigsis pilietiniai karai Irake ir Libijoje. Tai reikštų didesnę naftos pasiūlą.
