Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 8d. 12:23

Neišnaudotos SGD galimybės: vilkikams ir laivams dujos neprieinamos

Klaipeda, SGD terminalas
KN media nuotr. / Klaipeda, SGD terminalas

Lenkijoje – keturios, Estijoje – viena, Lietuvoje nė vienos, o visoje Europoje jau per du šimtai. Tokia suskystintų gamtinių dujų kolonėlių statistika Europoje. SGD terminalą turinti Lietuva kol kas neturi nė vienos degalinės, kurioje galėtų būti pildomi tokie automobiliai, o tokius vilkikus norinčios įsigyti logistikos bendrovės pasigenda valstybės politikos ir paramos šiuo klausimu. Šių dujų panaudojimui platesnių galimybių ieškanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ pirmadienį surengė konferenciją, kurioje kalbėta apie šių degalų naudojimą sunkiajame transporte bei laivyboje.

„Klaipėdos naftos“ Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis konferencijoje primindamas, jog šiemet sukanka penkeri metai, kuomet į Klaipėdą buvo atplukdytas SGD terminalo laivas, teigė, jog sunkusis transportas yra viena sričių, kur galėtų būti panaudojamos SGD dujos. Aplinkosauginiu požiūriu tai švarus kuras – į aplinką išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, mažiau suodžių, kietųjų dalelių, gyvsidabrio, anglies dioksido.

Europoje jau suskaičiuojama per 220 SGD kolonėlių, Lietuvoje ir Latvijoje kol kas nėra nė vienos, Estijoje – viena.

„Pačiam teko keliauti Italijoje šią vasarą, ten užsipilti SGD galima kas antroje degalinėje. Realybė tokia. Nėra problemos, kaip ir pas mus ieškant elektromobilių stotelės“, – sakė A. Molis. Jo teigimu, Lietuvoje, kur sukurta SGD infrastruktūra, neišnaudotas potencialas – nėra nė vienos kolonėlės. Kitose šalyse, pastebima, tokių degalų kolonėlių daugėja sparčiai kartu su degalinių plėtra.

M.Baranausko nuotr./Arūnas Molis
M.Baranausko nuotr./Arūnas Molis

Pasigenda valstybės paramos

Šalia Klaipėdos veikianti logistikos bendrovė „Vlantana“ savo autoparke turi apie 1500 vilkikų. Iki uostamiesčio atstumas toks, kad, regis, tik ištiesk ranką. Mieste veikia prieš penkerius metus atidarytas SGD terminalas, tačiau vilkikams šios dujos kol kas nepasiekiamos.

Bendrovė vilkikus pildo dyzelinu. Dauguma vilkikų atitinka Euro 6 standartą, jų anglies dvideginio emisija itin maža. Įsigyti SGD varomus vilkikus, skaičiuojama, yra apie 80 proc. brangiau nei dyzelinius. Bendrovės „Vlantana“ operacijų direktorius Algimantas Šniepis konferencijoje teigė, jog įmonė testavo tokius automobilius ir mielai tokių įsigytų, tačiau valstybėje šiuo klausimu stinga politikos.

„Testavome Vokietijoje, Olandijoje SGD vilkikus, norėdami patikrinti, kaip tas kiaušinis, išsiris, ar ne? Mums trūksta infrastruktūros ir paramos, kuri mums atsakytų į klausimą, kokia parama, kiek ji tęsis. Išgirdome iš ministerijos, gal iki 2022 metų akcizas nebus taikomas dujoms, o vėliau gali būti. ES šalyse yra įvairiai, daugelyje šalių akcizas taikomas. Lietuvoje nėra taikomas šiandien, tai mes žinom, kad turime galimybę pigiau įsigyti degalų, antras dalykas – kokios paramos schemos galėtų būti infrastruktūrai? Ar tai valstybė imsis iniciatyvos, ar leis verslui?“ – klausimus, į kuriuos neturi atsakymų, dėliojo A.Šniepis. Jo teigimu, kai kuriose šalyse įsigyjant tokius vilkikus įmonės sulaukia paramos, kuriam laikui būna atleidžiamos nuo kelių mokesčių.

Mums trūksta infrastruktūros ir paramos, kuri mums atsakytų į klausimą, kokia parama, kiek ji tęsis.

Įprastais savo logistiniais maršrutais važinėdami vilkikus išbandę vairuotojai juos SGD dujomis minėtose šalyse papildė įprastose degalinėse, jose įdiegtos ir šių dujų stotelės, tad problemų, kur gauti SGD dujų, nebūta.

M.Baranausko nuotr./Algimantas Šniepis
M.Baranausko nuotr./Algimantas Šniepis

„Matėm pildymo galimybes, įvertinome vairuotojų kvalifikacijas. Nieko papildomai nereikia, tik tam tikrų įgūdžių dėl saugos, o dėl vairavimo – jis panašus. Drąsiai galima važiuoti, dirbti, bet turime žinoti, kas ir kaip. Konferencijoje minėta, kad SGD laivai yra 35 proc. brangesni, vilkikai, galiu drąsiai teigti, 80 proc. brangesni. Tai labai brangu“, – sakė A.Šniepis. Jo teigimu, testuojant SGD vilkikus buvo galima įvertinti, jog anglies dvideginio šie išmeta apie 15–25 proc. mažiau, degalų kaštai nėra smarkiai mažesni. Tiesa, šis SGD kuras degimo proceso metu į aplinką neišmeta sieros, taip pat azoto junginių, kietųjų dalelių, o šios medžiagos yra vėžinių ligų sukėlėjos.

A.Šniepis kažkada pajuokaudamas yra užsiminęs, jog jų autoparkas pagal pajėgumus galėtų panaudoti vieną iš penkių Klaipėdos SGD paskirstymo stoties talpų.

Įmonė yra bandžiusi naudoti suspaustas dujas. Jų stotelės veikia Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje, kituose miestuose. Kadangi nuvažiuoti šiomis dujomis galima buvo apie 500 km, lūkesčių šie degalai neatitiko. Skaičiuojama, jog SGD dujomis varomas vilkikas gali pripildytas nuvažiuoti apie 1500 km.

Kol kas vilkikai rieda varomi dyzelinu. Teigiama, jog Lietuvoje akcizas yra bene mažiausias tarp 28 Europos šalių. Mūsų šalies degalinėse litras dyzelino kainuoja apie 1,10 euro, o, pavyzdžiui, Italijoje dėl akcizo jo kaina siekia 1,40 euro.

Nori dujomis užpildyti daugiau laivų

Nepilnai kol kas išnaudojama ir laivų užpildymo SGD dujomis, tai yra bunkeriavimo paslauga, nors ši galimybė Klaipėdos uoste jau yra antri metai.

„Laivyboje situacija panaši. Atplaukia laivai, kurie naudoja SGD dujas panašiai, kaip ir sunkusis transportas. Laivų bunkeriavimas laivų, SGD kaip kuro pripylimas, kol kas Klaipėdoje nebuvo vykdomas. Yra įvairių priežasčių – turėtume išspręsti infrastruktūros ir teisinio reguliavimo klausimus. Pridėtinė nauda laivybos sektoriuje – aplinkosauginiu požiūriu emisijos būtų mažesnės ne tik procentais, bet ir kartais, ypač kalbant apie anglies, sieros dujų išmetimus“, – sakė A. Molis.

Tokių laivų pasaulyje sparčiai daugėja, jie atplaukia ir į Baltijos jūrą, yra įplaukiančių ir į Klaipėdos uostą. Uosto direkcija laivams, kurie į Klaipėdą atvyksta bunkeriuotis, yra nustačiusi 70 proc. mažesnes tam tikras rinkliavas. Tiesa, Klaipėdos uostas tokiems dujomis varomiems ir čia atplaukiantiems laivams, kurie jų prisipildė kitame uoste, nuolaidų kol kas netaiko.

Anot konferencijoje pasisakiusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, tokios nuolaidos galėtų būti svarstytinos, jei laivas uoste vykdytų krovą ir kartu būtų bunkeriuojamas. Tiesa, dėl infrastruktūros trūkumo šiuo metu abi procedūros vienu metu negali būti vykdomos.

Bendrovės „Containerships“ generalinis direktorius Rimas Kazlauskas konferencijoje teigė, jog dėl laivų pildymo dujomis Klaipėdos uoste diskutuota jau ne kartą. Europoje įvairiais maršrutais plaukioja 15 bendrovės laivų, tarp jų trys varomi SGD dujomis. Dar trys tokie laivai statomi. Nuo rugsėjo SGD varomi laivai užsuka ir į Klaipėdą.

M.Baranausko nuotr./„Containerships“ generalinis direktorius Rimas Kazlauskas
M.Baranausko nuotr./„Containerships“ generalinis direktorius Rimas Kazlauskas

R.Kazlauskas teigė, jog didžiuosiuose uostuose SGD laivams taikomos mažesnės rinkliavos iš solidarumo dėl aplinkosauginių aspektų. Jo teigimu, reikėtų žvelgti ne tik iš komercinės perspektyvos, o susimąstyti ir apie tai, jog tokių uostų gyventojai kvėpuoja švaresniu oru.

A.Drungilo teigimu, tuomet į nuolaidas turėtų pretenduoti ir kiti aplinkosaugines priemones taikantys laivai – naudojantys besierius degalus ar katalizatorius, vadinamuosius skraberius.

Reikia didelių investicijų

Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės atstovė Kristina Rimkūnaitė konferencijoje teigė, jog ministerija SGD kurą mato, kaip pereinamąjį kurą, nes iki 2050 metų Europos valstybės turi tapti anglies dvideginiui neutraliomis ekonomikomis. Jos teigimu, gamtinės dujos yra patraukli alternatyva sausumos, jūriniams projektams, tačiau jie dažnai kerta valstybių ribas, tad sprendžiant šiuos klausimus reikia keleto valstybių glaudaus požiūrio.

Jos teigimu, Lenkijoje yra keturios SGD kolonėlės, dar 42-iems gauta finansinė parama. Tam, kad būtų toliau vystomas projektas, reikia finansinio impulso. Estijoje vienintele kolonėle naudojasi vietinė bendrovė, papildanti autobusus. Lietuvoje ir Latvijoje, pasak K.Rimkūnaitės, ieškant sąlyčio taškų reikia dar daug padirbėti su verslo bei SGD atstovais. K.Rimkūnaitė pabrėžė, jog beveik visos ES valstybės susiduria su problema, jog pereinant prie švaresnės ekonomikos reikia itin didelių investicijų.

M.Baranausko nuotr./Kristina Rimkūnaitė (viduryje)
M.Baranausko nuotr./Kristina Rimkūnaitė (viduryje)

„Teisinė bazė Europoje yra sukurta, Lietuvoje, ką pavyko padaryti valstybiniu lygiu – tai nulinis akcizas SGD. Viskas priklauso nuo verslo, rinkos struktūros. Šiuo metu palanki situacija, dujų kaina mažiausia per 10 metų“, – sakė K.Rimkūnaitė.

Ji užsiminė, jog plėtojant SGD kolonėlių tinklą verta atsižvelgti ir į kitą momentą – nėra aišku, kaip vystysis elektra varomas transportas, skaičių amplitudė varijuoja itin stipriai, tačiau tikslių duomenų neturima.

Prioritetą teikia elektrai

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis taip pat užsiminė, jog vietos valdžia prioritetą teikia elektra varomam transportui. Prieš metus patvirtintame Judumo plane numatyta, jog iki 2030 metų centrinė miesto dalis bus be anglies dvideginiu varomo kuro.

G.Neniškio teigimu, viena elektros įkrovimo stotelė yra našesnė nei, kaip rodo praktika, viena suspaustų dujų kolonėlė prie Klaipėdos autobusų parko. Čia autobusų vairuotojams eilėje tenka pralaukti ir pusantros valandos. Vadovas užsiminė, jog bus ieškoma sprendimų, jog tokia degalinė autobusams, kurių parkas rugsėjį uostamiestyje gerokai pagausėjo, atsirastų pietinėje miesto dalyje. Būtent šia kryptimi autobusai perveža daugiausiai keleivių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

16:36
24:16
02:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką