Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, savivaldybės priverstos supirkti nedidelių biokuro katilinių tiekiamą šilumą, net jei jos kaina gerokai viršija savikainą. Dėl to pernai prasidėjo biokuro jėgainių statybos bumas.
Biokuras yra tris kartus pigesnis negu dujos, bet Lietuvos vartojai šito nejaučia – kaina atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei dvigubai, o tokia betvarkė palanki tik monompoliniam biokuro tiekėjui
Daugiau įgaliojimų VKEKK
„Prieš pusmetį startavus biokuro biržai, paaiškėjo, kad ji neveikia, nes teisinė bazė nėra reglamentuota. (...) Tai leidžia nesąžiningiems šilumos tiekėjams piktnaudžiauti biokuro pirkimais, vykdyti juos be jokių viešųjų pirkimų, pasirenkant kokį nori biokuro tiekėją, sugalvojant kokius nori reikalavimus biokuro kokybei, kiekiams“, – trečiadienį po prezidentės susitikimu su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad biokuras yra tris kartus pigesnis negu dujos, bet Lietuvos vartotojai šito nejaučia – kaina atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei dvigubai, o tokia betvarkė palanki tik monopoliniam biokuro tiekėjui.
„Prezidentė ragina pakeisti teisės aktus, kurie nustatytų sąžinigą konkurenciją. Taip pat prezidentė ragina sustiprinti VKEKK atsakomybę ir įgaliojimus, VKEKK turi būti įpareigota užtikrinti objektyvias kuro kainas“, – pridūrė D. Ulbinaitė.
Šiuo metu šilumos tiekėjai perka biokurą ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o pagal Vyriausybės nutarimą, kuris nevaržo nei pirkimų formos, nei perkamo kuro kiekio, nei sutarčių terminų. Nepriklausomiems tiekėjams šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas tvirtina ne šilumos tinklus valdantys šilumos tiekėjai, o Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Teigiama, kad tai smarkiai padidina biokuro kainą.
Aiškinasi darbo grupė
 |
| Jaroslavas Neverovičius |
Energetikos ministras Jarosvlavas Neverovičius sakė, kad susitikime buvo kalbama apie teisės aktų pakeitimus, tačiau kokių konkrečiai – nenurodė: „Vyriausybė jau programoje yra numačiusi stiprinti biokuro gamybą ir suvartojimą. Šiandieną (su prezidente – red.) kalbėjome apie teisės aktų pakeitimus, kad galima būtų turėti matomą ekonominį efektą, sutaupymą šilumos ūkyje, mažinant šildymo sąskaitas ir biokuro gamyba čia galėtų efektyvus įrankis.
Į klausimą, kada bus atšauktas leidimas biokurą pirkti iš vieno šaltinio, ministras atsakė, kad per keletą mėnesių turėtų būti pateikti pasiūlymai, kaip tai padaryti.
„Galutinis poveikis kainai bus įmanomas, kai bus ženkliai padidintas biokuro suvartojimas ir kai didžiuosiuose miestuose biokuro dalis bus gerokai didesnė. Dabar reikia susirūpinti, kad biokuras būtų tiekiamas efektyviomis kainomis“, – sakė Energetikos ministras.
Pasak jo, reikiamus teisės aktų pakeitimus šiuo metu ruošia darbo grupė ruošia teisės aktų pakeitimus.
Praneš artimiausiu metu
 |
| BFL/Vyginto Skaraičio nuotr./Algirdas Butkevičius |
Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybėje sakė, kad kai kurie sprendimai spendžiant šią problemą yra priimti ir artimiausiu metu apie juos bus pranešta.
„Jau yra tam tikri sprendimai priimti mano kabinete. Įpareigota Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paruošti Vyriausybės nutarimo projektus, kuriais būtų galima įvesti tvarką, kad biokuras būtų perkamas biokuro biržoje. Šiuo metu ir aš pats esu pastebėjęs piktnaudžiavimų, kai sudaromos ilgalaikės sutartys ir motyvuojama tuo, kad jų negalima pakeisti arba nutraukti. Šitas darbas dirbamas ir artimiausiu metu teisės aktai bus pateikti Vyriausybėje“, – sakė Algirdas Butkevičius.
Vykdo tyrimą
Didžiausią biokuro rinkos dalį užima koncerno „Icor“ valdoma biokuro tiekimo įmonė „Bionovus“.
Teisėsaugininkai šiuo metu tiria, ar Prancūzijos bendrovės „Dalkia“ antrinės įmonės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ vadovai galėjo sukčiauti, leisdami su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, iš nedidelių įmonių biokuras būdavo superkamas pigiai, tačiau „Vilniaus ernegijai“ parduodamas gerokai brangiau. Manoma, kad taip buvo išpučiamos „Vilniaus energijos“ šilumos gamybos sąnaudos, o pelnas nusėsdavo tarpininkų sąskaitose. Dėl to vilniečiai už šilumą mokėdavo gerokai brangiau.
Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 53 mln. litų grynojo pelno.
