Pirmoji tai padarė šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelė faktinė akcininkė – Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, apeliaciją atitinkamam Lenkijos teismui pateikusi lapkričio 4-ąją.
Kitą dieną skundą pateikė Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“, o šios savaitės pradžioje tai padarė likusios projekto dalyvės – Vokietijos „Wintershall Dea“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“.
Spalio pradžioje UOKiK skyrė 29 mlrd. zlotų (6,46 mlrd. eurų) baudą „Gazprom“ ir 234 mln. zlotų (52 mln. eurų) sumos baudas Rusijos koncerno partnerėms šiame projekte – šioms penkios Europos bendrovėms – už sąmoningą bandymą apeiti Lenkijos konkurencijos prievaizdės nepritarimą projektui, kuriame ji įžvelgė ekonominę žalą Rytų Europos valstybėms bei politinę potekstę.
2016 metų liepą UOKiK, pareiškusi, jog šio Rusijos dujų eksporto koridoriaus pralaidumo padvigubinimas gali iš esmės pakenkti konkurencijai Europos dujų rinkoje, blokavo „Nord Stream 2“ bendros įmonės suformavimą. Netrukus po to projekto vystymo bendrovės vieninteliu akcininku tapo „Gazprom“, o jo partnerės iš Europos įformino savo dalyvavimą neįgydamos projekto akcijų, o tik garantuodamos jo finansavimą bei taip užsitikrindamos finansinę naudą iš jo ateityje.
Lenkijos konkurencijos prievaizdė, pareiškusi, kad tokia schema yra akivaizdus bandymas apeiti jos sprendimą, 2018 metų balandį pradėjo tyrimą, kurį baigusi skyrė šias baudas.
„Nord Stream 2“, skirtas rusiškų dujų tiekimo Vokietijai, apeinant tranzitines valstybes, galimybes padvigubinti, yra įstrigęs ties 94 proc. įgyvendinimo dėl JAV sankcijų šiame projekte dalyvaujant Vakarų šalių šalių laivams, juos aptarnaujančioms, modernizuojančioms bei apdraudžiančioms kompanijoms.
