Rašte vyriausybei bankas pareiškė, kad tuo atveju, jeigu didžiausias pasaulyje valstybės turto fondas, kuris paprastai vadinamas tiesiog Naftos fondu, parduotų turimas naftos ir dujų įmonių akcijas, Norvegija būtų mažiau pažeidžiama ilgai trunkančio naftos kainų smukimo atveju.
Norvegija yra didžiausia Vakarų Europos naftos ir dujų gamintoja.
Šiam sektoriui tenka 14 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Bet koks naftos kainų smukimas, pvz. toks, kaip prasidėjęs 2014 metų vasarą, daro neigiamą poveikį valstybės pajamoms ir fondo investicijoms, kuriomis valstybei tenka vis labiau remtis, kad ji galėtų subalansuoti savo biudžetą.
„Ši rekomendacija pagrįsta vien finansiniais argumentais ir bendrų su nafta bei dujomis susijusių vyriausybės pozicijų analize“, – pareiškė centrinio banko vadovo pavaduotojas Egilis Matsenas.
Ji „nėra susijusi su jokia konkrečia nuomone dėl būsimų naftos ir dujų kainų pokyčių ar dėl naftos ir dujų sektoriaus pelningumo ar tvarumo“, pridūrė jis.
Finansų ministerija savo išvadas žada pateikti 2018 metų rudenį.
„Centrinio banko iškelta problema yra didelė ir turi daug aspektų“, – pareiškė finansų ministrė Siv Jensen.
„Vyriausybė yra atsakinga už visą Norvegijos ekonomiką ir turi suformuoti platų bei išsamų požiūrį į šį klausimą“, – pridūrė ji.
Valstybės turto fondo vertė šiuo metu sudaro apie 8,24 trln. kronų (854 mlrd. eurų, 1 trln. JAV dolerių). Šios lėšos daugiausia investuotos į akcijas (65,9 proc.), taip pat į obligacijas ir nekilnojamąjį turtą.
Naftos ir dujų sektoriaus įmonių akcijos sudaro 5,5 proc. visų fondo investicijų į akcijas. Į šio sektoriaus akcijas fondas yra investavęs apie 35 mlrd. JAV dolerių. Iš šios sumos 5,36 mlrd. JAV dolerių investuota į „Royal Dutch Shell“ akcijas, 3,1 mlrd. JAV dolerių – į „ExxonMobil“ akcijas, o po 2 mlrd. JAV dolerių – į „Chevron“, BP ir „Total“ akcijas.
