Turto banko 2025-ųjų tvarumo ataskaita įrodo, kad valstybė po truputį keičia savo vaidmenį energetikos sistemoje – iš energijos vartotojo tampa aktyviu energijos gamintoju. Turto bankas jau suformavo apie 3,8 MW saulės elektrinių portfelį, kuris padeda aprūpinti energija ministerijas, valstybines įstaigas ir kitus viešuosius objektus. Investicijos apima tiek ant pastatų stogų įrengtas saulės elektrines, tiek nutolusius saulės parkus.
„Dar prieš keletą metų viešieji pastatai buvo tik energijos vartotojai. Šiandien dalis jų jau yra svarbi energetinės infrastruktūros dalis – pastatai generuoja bei kaupia energiją iš atsinaujinančių išteklių ir taip didina valstybės pastatų energetinę nepriklausomybę“, – sako 30-metį šiemet mininčio Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Veiklos vystymo skyriaus vadovė Lina Eidukaitienė.
Ryškus pavyzdys – Kauno teritorinė muitinė, esanti Jovarų g. 3, kur po Turto banko atlikto modernizacijos projekto, pavasarį buvo pasiektas beveik autonominis energijos vartojimo modelis – iš išorinio tinklo prireikė mažiau nei 2,5 proc. elektros energijos per mėnesį.
Kartu vystoma ir kita svarbi kryptis – energijos kaupimas. Jau penkiuose Turto banko objektuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Marijampolėje įdiegti ličio geležies fosfato elektros kaupikliai, kurių bendra talpa sieks 420 kWh, o vieno objekto galia – apie 50 kW.
Kaupikliai leidžia efektyviau naudoti saulės elektrinių pagamintą energiją, mažinti elektros kaštus, užtikrinti atsarginį energijos tiekimą bei lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus. Tai reiškia, kad dalis objektų gali stabiliau veikti net ir esant tinklo trikdžiams ar energijos kainų pikams.
Saulės elektrinių generuojama energija valstybės sektoriui jau teikia ir apčiuopiamą finansinę naudą. Praėjusiais metais Turto banko saulės elektrinės pagamino apie 3,7 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 450 tūkst. eurų.
Anot L. Eidukaitienės, tai jau ne pavieniai tvarumo projektai, o nuoseklus valstybės infrastruktūros pokytis. Viešasis sektorius po truputį pradeda veikti decentralizuotos energetikos principu – energija generuojama ir valdoma per skirtingus objektus visoje Lietuvoje.
„Energetikos krizė parodė, kad energijos klausimas šiandien yra ne tik ekologijos ar sąnaudų, bet ir atsparumo tema. Kuo daugiau energijos valstybė gali pasigaminti pati, tuo mažiau ji priklauso nuo išorinių kainų svyravimų ir rinkos nestabilumo“, – sako Turto banko atstovė.
L. Eidukaitienės teigimu, ateities valstybės pastatas tampa gerokai platesne sąvoka nei tik administracinė erdvė. Modernūs viešieji pastatai po truputį tampa infrastruktūros dalimi – jie ne tik naudoja energiją, bet ir ją gamina, kaupia bei mažina valstybės priklausomybę nuo išorinių energijos svyravimų.
