Baltarusijos valdžia nusprendė parodyti, kad neturi paslapčių, ir Lietuvos žurnalistus pakvietė į būsimosios atominės elektrinės statybų aikštelę. Darbai čia verda, nors oficialiai nuolat kartojama – pačios jėgainės statybos kol kas neprasidėjo, nes tam vis dar nėra išduota licencija.
Kaip pasakojo Statybų valdybos vyriausiasis inžinierius Aleksandras Pozdniakovas, šiuo metu aikštelėje vyksta paruošiamieji darbai, o dirba apie 1,5 tūkst. darbininkų. Suskaičiavus dar ir tuos, kurie stato daugiabučius statybininkams pačiame Astravo mieste, iš viso susidaro apie 1,8 tūkst.
Jau kitąmet situacija pasikeis – kadangi baltarusiai tikisi dar rugsėjį gauti licenciją ir pradėti statyti atominę jėgainę, 2014-aisiais čia prireiks net 3 tūkst. statybininkų. A.Pozdniakovas svarstė, kad galbūt tada jie kviesis ir lietuvių įmones, nors kol kas esą sėkmingai susitvarko keturios Baltarusijos statybų bendrovės.
A.Pozdniakovas neslėpė, kad atlyginimai šiame objekte išties neblogi – statybininkai čia uždirba apie 10–11 mln. Baltarusijos rublių, o tai yra apie tūkstantis eurų (beveik 3,5 tūkst. Lt). Be to, darbininkai, atvykę iš kitų šalies regionų, aprūpinami gyvenamuoju būstu, gali atsivežti ir šeimas, nes darbų pakaks, kaip pastebėjo A.Pozdniakovas, ne vieniems metams.
Tai tikrai ne pamatai, o tik betoninis sutvirtinimas. Ant šio sutvirtinimo dėsis armatūra, vėliau bus liejami pamatai, – sakė Aleksandras Pozdniakovas.
Baltarusija atominę elektrinę tikisi paleisti 2018 metais. Pastaruoju metu procesas itin skubinamas, neklausant Lietuvos protestų, nesistengiant atsižvelgti į jos reikalavimus vykdyti Espo konvenciją ir pateikti konkrečius atsakymus į keliamus klausimus. Vietoj to Baltarusijos valdžia apsiskelbė rugpjūčio 17-ąją surengusi viešuosius svarstymus su visuomene Astrave, kur autobusais vežė ir Lietuvos piliečius, o 20-ąją rengianti ekspertų diskusiją Minske.
Baltarusiai nepaiso, kad Lietuva šiuos kaimyninės šalies žingsnius vadina nelegaliais.
Šiuo metu viename atominės elektrinės teritorijos sklype įrenginėjama gamybinė bazė, kuri bus būtina vykdant statybos darbus. Kitame – jau iškastos duobės būsimiesiems dviem jėgainės reaktoriams. Tiesa, pirmajam skirtos duobės baltarusiai nedemonstravo, parodė tik antrąją, kurios dugnas ir kraštai pradėti tvirtinti.
„Tai tikrai ne pamatai, o tik betoninis sutvirtinimas. Paprastuose pastatuose jis būna 10 cm storio, o čia jis skirtingose vietose yra skirtingo storio, kad paskui galėtų kilti pastatai, kurių pagrindas būtų apsaugotas nuo tokių dalykų, kaip, tarkim, paviršiniai vandenys. Storis yra įvairus – nuo 1,5, 2, 3 metrų iki 6, o saugumo pastato vietoje – apie 8 metrų. Ant šio sutvirtinimo dėsis armatūra, vėliau bus liejami pamatai“, – rodydamas jėgainės reaktoriui ruošiamą duobę sakė A.Pozdniakovas.
Gamybinė bazė užima 200 ha, tiek pat skirta ir pačiai būsimajai atominei jėgainei.
 |
| Aleksandras Pozdniakovas |
Neris, kurios vanduo ir vėsins jėgainės reaktorius, yra už 6 km nuo būsimosios elektrinės teritorijos. Lietuvos pusė yra išsakiusi nuogąstavimų tiek dėl galimos Neries taršos bei vandens lygio sumažėjimo, tiek dėl reaktorių aušinimo saugumo. Mat elektrinė yra gerokai aukščiau, matuojant pagal jūros lygį, negu Neris, vadinasi, teks pumpuoti vandenį į įkalnę. Lietuvos specialistai įsitikinę, kad atstumas iki aušinimo šaltinio ir aukščių lygių skirtumas tarp parinktos aikštelės bei aušinimo šaltinio didina jėgainės pažeidžiamumą, nes siurblių, elektros tiekimo, vamzdyno gedimo atveju vandens tiekimas gali nutrūkti. O sutrikusi aušinimo sistema gali tapti sprogimo atominėje elektrinėje priežastimi.
Tačiau Baltarusijos AE statytojai visame tame neįžvelgia jokios grėsmės. Jų teigimu, bus nutiesti kanalai iki Neries, iš kur vanduo atitekės iki atominės elektrinės. Aukščių lygių skirtumai tikrai yra, bet esą juk tai tik į naudą – atominei jėgainei negresia potvyniai. O vandenį iki jėgainės atpumpuos įrengti siurbliai, kurie taps, statytojų teigimu, papildomu saugumo garantu.
Vyr. inžinieriaus pavaduotojas personalo parengimui Vladimiras Gorinas įsitikinęs, kad jų elektrinės neištiks ir Kaliningrado srityje statomos Baltijos AE likimas, kai pradėtos statybos buvo įšaldytos. Esą jų jėgainė statoma, tad nėra jokių abejonių dėl sėkmingos statybų baigties. O ir šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos raginimai pastatyti pačią pigiausią jėgainę pasaulyje statytojams atrodo visiškai normalūs – esą jie taupo ne saugumo srityje, o samdydami savo darbininkus ir naudodami parengiamiesiems, statybos darbams vietines medžiagas.
