Sekite 15min Google
Europos dujų kainos antradienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik ketverius metus. Artėjant žiemai tai kelia vis didesnį nerimą, ypač dėl menkiau nei įprastai užpildytų dujų saugyklų – spalio 3 dieną ES dujų saugyklos buvo užpildytos 72,4 proc.: tai žemiausias šiam metų laikui fiksuotas rodiklis nuo 2011-ųjų, kai pradėti rinkti tokie duomenys.
Europos dujų rinkos orientyru laikomų Nyderlandų TTF dujų ateities sandorių kaina pasiekė 87,20 euro už megavatvalandę. Irano karo išvakarėse ji siekė apie 32 eurus.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė laivybą Hormuzo sąsiauriu, kuriuo paprastai gabenama maždaug penktadalis pasaulio suskystintų gamtinių dujų.
Nors benzinas ir dyzelinas Europos Sąjungoje jau pabrango iki rekordinių aukštumų, dujų ir elektros kainos namų ūkiams kilo lėčiau. Savaitinio ES naftos biuletenio duomenimis, nuo 2026 m. vasario 23-iosios, kai įtampa Artimuosiuose Rytuose dar nebuvo smarkiai išaugusi, iki spalio 5-osios vidutinė dyzelino kaina vartotojams ES padidėjo 35 proc., o benzino – 23 proc.
Nuo vasario 2 iki rugsėjo 1 dienos buitinių dujų kainos su mokesčiais ES sostinėse vidutiniškai išaugo 12 proc., o elektros – 4,2 proc. Tai rodo Buitinės energijos kainų indekso (HEPI), kurį sudaro Austrijos energetikos reguliavimo institucija „E-Control“, Vengrijos energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo tarnyba MEKH bei konsultacijų bendrovė „VaasaETT“, duomenys.
Kiek Europos miestuose kainuoja elektra?
Europos sostinėse elektros kaina smarkiai skiriasi. Palyginime vertinama energijos vieneto kaina, o ne galutinė sąskaitos suma – ši priklauso ir nuo namų ūkio suvartojimo.
2026 m. rugsėjo pradžioje buitinės elektros kainos su mokesčiais Europos sostinėse svyravo nuo 8,4 euro cento už kilovatvalandę Kyjive iki 41,3 cento Briuselyje. ES sostinių vidurkis siekė 27,2 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), rašo „Euronews“.
Po Briuselio brangiausių miestų penketuke rikiavosi Berlynas (39,6 cento), Dublinas (38,7), Bernas (38,6) ir Londonas (38,3). Toliau sekė Roma (36,6), Viena (34,4) ir Praha (34,3).
Vilnius atsidūrė 12 vietoje pagal elektros brangumą – kaina siekė 30,6 ct/kWh.
Pigiausia elektra buvo Kyjive, Budapešte (10,3 cento), Podgoricoje (11,3), Belgrade (11,6) ir Valetoje (12,3).
Įvertinus perkamąją galią, reitingas smarkiai keičiasi
Elektros kainas perskaičiavus pagal perkamosios galios standartą (PGS), leidžiantį atsižvelgti į pragyvenimo lygio skirtumus tarp šalių, miestų rikiuotė gerokai pasikeičia. Brangiausiu miestu tampa Bukareštas – jo rodiklis siekia 55,1, o pigiausiu – Oslas (11,5).
Iš penkių didžiausių Europos ekonomikų sostinių pagal PGS brangiausia elektra yra Romoje (38,2), o pigiausia – Paryžiuje (25,8). Berlynas (35,5), Madridas (31,6) ir Londonas (30,9) viršija ES vidurkį, siekiantį 29,6.
Palyginti su reitingu pagal kainas eurais, labiausiai pakyla Bukareštas ir Varšuva – abu miestai po dešimt pozicijų. Didžiausią nuosmukį patiria Bernas, nukrentantis 20 vietų, ir Kopenhaga, smunkanti 13 pozicijų.
Brangiausios dujos – Stokholme
Buitinių gamtinių dujų kainos su mokesčiais svyruoja nuo 1,5 cento už kilovatvalandę Kyjive iki 34,8 cento Stokholme. Švedijos sostinė aiškiai išsiskiria iš kitų miestų. Antroje vietoje esantis Amsterdamas gerokai atsilieka – čia kilovatvalandė dujų kainuoja 21,2 cento. Trečioje vietoje atsiduria Bernas, kurio gyventojai už dujų kilovatvalandę moka 20,1 cento.
ES sostinių vidurkis siekia 11,9 cento už kilovatvalandę. O Vilnius šiame reitinge jau atsiduria tarp pigesnių sostinių, nes dujų kaina – 8,6 cento.
Pigiausios dujos – Kyjive (1,5 cento), Budapešte (2,8 cento), Belgrade (4,3 cento).
Tačiau atsižvelgus į perkamosios galios skirtumus, miestų rikiuotė pasikeičia.
Pagal PGS Stokholmas tebėra brangiausias miestas – jo rodiklis siekia 28,5. Pigiausiu tampa Budapeštas, kurio rodiklis tesiekia 3,6.
Į brangiausių miestų penketuką taip pat patenka Lisabona (18,6), Amsterdamas (18,1), Roma (15,9) ir Sofija (15,6).
Kaip kainos pasikeitė nuo Irano karo pradžios?
Nuo 2026 m. vasario iki rugsėjo kai kuriuose miestuose energijos kainos smarkiai pasikeitė.
Labiausiai elektra pabrango Lisabonoje – 22 proc. Toliau rikiavosi Amsterdamas (17,3 proc.), Madridas (15,1 proc.) ir Roma (14,9 proc.).
Vilniuje elektra pabrango 3,6 proc.
Didžiausias elektros kainų nuosmukis užfiksuotas Liuksemburge – 15,3 proc. Taline elektra atpigo 7,9 proc., Helsinkyje – 7,1 proc.
Dujų kainos labiausiai šoktelėjo Taline – net 59,2 proc., nuo 7,8 iki 12,4 euro cento už kilovatvalandę.
Daugiau kaip penktadaliu jos taip pat išaugo Briuselyje (37,9 proc.), Atėnuose (33,1 proc.), Berne (30,2 proc.), Londone (28,2 proc.), Rygoje (23 proc.), Vienoje (22,8 proc.), Paryžiuje (22,5 proc.) ir Berlyne (22 proc.).
Vilniuje dujos pabrango 4,7 proc.
