„Dydžių dėl vienkartinių kompensacijų už servitutus tvarka buvo pasirinkta atsižvelgus į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateiktą šių kompensacijų vertinimą ir jų galimą įtaką elektros energijos tarifui. Energetikos ministerija šiuo metu nagrinėja Konstitucinio Teismo argumentus ir artimiausiu metu ruošiamasi tikslinti galiojantį teisinį reguliavimą pagal priimtą KT nutarimą“, – BNS komentavo ministerija.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis teigiamai vertino KT sprendimą ir tikisi, jog reguliavimas bus pataisytas artimiausiu metu.
„Vertiname teigiamai, kadangi akivaizdžiai Konstitucinis Teismas įvardijo tai, ką žemės ir miško savininkai kėlė jau metų metus, kad Energetikos ministerija, per Vyriausybę pasitvirtinusi metodiką, ignoravo privačios nuosavybės teises ir pasidarė sau patogią kompensavimo tvarką“, – BNS sakė A.Gaižutis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad remiantis KT išaiškinimu, žemės ar miško savininkai ir dabar, kol nepakeista tvarka, gali kreiptis į teismą ir bandyti prisiteisti nuostolius. Asociacijos pirmininko teigimu, nors būta precedentų, kad net įstatymų leidėjai po kelerius metus delsia koreguoti tvarkas po KT išaiškinimo, tai iš tiesų turi būti daroma per tris mėnesius.
„Aišku, tikimės, kad vis dėlto bus rimtai pažiūrėta ir bus ištaisytos esančios spragos, bet kartu raginu savininkus nesėdėti pasyviai, o kovoti už savo teises“, – kalbėjo LMSA pirmininkas.
KT trečiadienį paskelbė, kad Konstitucijai ir kartu įstatymui prieštarauja Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikrai grupei asmenų mokamos mažesnės vienkartinės kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl įstatymu elektros tinklų operatorių naudai nustatytų servitutų.
Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtino maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką.
Dėl jos abejonių kilo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris ir kreipėsi į KT.
KT liepos 8 dieną, be kita ko, nutarė, kad nėra pagrindo skirtingai traktuoti asmenų, kurie nuosavybės teisę į žemę iki 2004 metų liepos 10 dienos įgijo tuo metu dar be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų (pastarieji apribojimai nustatyti vėliau), ir tos grupės asmenų, kuriems priklausančioje žemėje nauji elektros tinklai tiesiami arba įrenginiai statomi po šios datos ir kuriems servitutai nustatomi sutartimi, o kompensacija yra kur kas didesnė.
„Taigi, pagal Konstituciją (...) abiem minėtoms asmenų grupėms, kuriems priklausančioje žemėje elektros tinklai tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai buvo statomi po to, kai jie įgijo nuosavybės teises į tą žemę, – praradimai, patirti dėl nuosavybės teisės apribojimų tinklų operatorių naudai nustačius žemės servitutą turi būti atlyginami vienodai, o tai reiškia, kad jiems turėjo būti mokama vienodo dydžio kompensacija“, – komentuodamas KT sprendimą trečiadienį sakė Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 metų lapkritį sustabdė bylą, kurioje ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), atmetanti ieškovo argumentus.
Pasak teismo, asmenys, kuriems servitutai nustatomi sutarties pagrindu, dabar turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto žemės sklypo dalies, kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, jie taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką. Tuo metu asmenys, kuriems servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies suvaržymus ir medžių iškirtimą gali gauti tik 10 proc. užimamos žemės sklypo vertės kompensaciją.
Už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) savininkas gauna 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, 2017 metais paskelbtos Registrų centro. Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis lygus 50 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, skelbiamos Registrų centro servituto nustatymo metu.
Dėl kompensacijų už servitutus žemės savininkai turi kreiptis į ESO arba elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ – priklausomai nuo to, kurios jų objektai stovi žemės sklype.
